Į šį renginį šalies mokytojus, mokinius  ir kitus švietimo sistemos dalyvius sukvietė Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Ugdymo plėtotės centras, Švietimo ir mokslo ministerija.

Bendroji informacija

Lietuvos Respublikos Seimas 2012 metų pavasarį patvirtino Valstybės pažangos strategiją „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“. Tai visuomenės susitarimas, jos sąmoninga valios ir apsisprendimo išraiška, kviečianti įtvirtinti vertybes ir kartu kurti modernią, veržlią, atvirą pasauliui, savo nacionalinį tapatumą puoselėjančią stiprią valstybę. Strategijoje „Lietuva 2030“ įtvirtinta nuostata, kad vaizduotė, kūrybiškumas ir kritinis mąstymas vertinami kaip svarbūs šalies ištekliai ir turi būti ugdomi nuo mažens visą gyvenimą. Pripažįstama, kad kūrybiškumas skatina teigiamus pokyčius ir visuomenės vystymąsi, sudaro palankias sąlygas ekonomikos plėtrai. Bendrojo lavinimo sistemos orientavimas į kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės ugdymą laikomas vienu iš pagrindinių sumanios visuomenės kūrimo įrankių.

Valstybės pažangos taryba ėmėsi lyderės vaidmens Strategijos įgyvendinimo procese – ji kviečia į atvirą pažangos forumą, skatina idėjų svarstymą ir sklaidą, visuomenės ir valstybės bendradarbiavimą įgyvendinant pažangos idėjas.

Atviras pažangos forumas – tai galimybė bendroje diskusijoje į Lietuvos ateitį pažiūrėti per skirtingų temų ir visuomenei aktualių klausimų prizmę. Ketvirtasis pažangos forumas skirtas vaikų kūrybiškumo ugdymo temai. Forumo, vykstančio 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais, metu suorganizuoti 3 renginiai-diskusijos skirtinguose Lietuvos regionuose (Utenoje, Marijampolėje ir Panevėžyje) su mokytojais, tėvais, akademinės visuomenės atstovais. Forumą vainikuoja baigiamasis renginys, kurio tikslai yra trys: parengti pasiūlymus dėl vaikų kūrybiškumo ugdymo, kurie taptų integralia švietimo politikos dalimi, kurti visuomenės konsensusą dėl vaikų kūrybiškumo ugdymo, gerinti sprendimų priėmėjų ir visuomenės žinias apie vaikų kūrybiškumo ugdymo naudą, galimybes ir užtikrinti gerosios patirties ugdant vaikų kūrybiškumą sklaidą.

Pažangos forumo temos

Kūrybiški mokytojai – kūrybiški vaikai

Mokytojai yra svarbiausias vaikų kūrybiškumo ugdymo šaltinis mokykloje. Mokytojų požiūris, jų rodomas pavyzdys didele dalimi lemia vaikų kūrybiškumo plėtros kryptį. Kūrybiškumą ugdyti geriausiai sugeba mokytojas, kuris pats yra kūrybiškumo veiklos pavyzdys, kūrybiškumui būtino požiūrio ir vertybių ugdytojas. Švietimo sistemoje savo vietą pamažu atrandanti naujoji mokymosi paradigma skatina iš naujo pažvelgti į mokytojo kaip kūrybiškumo skatintojo vaidmenį ir jo kaitą. Koks mokytojų požiūris į vaikų kūrybiškumą? Ar mokytojai Lietuvoje patys yra kūrybingi, ar kuria savo mokomose srityse? Kiek yra galimybių mokytojams kurti? Ar užtenka drąsos būti kūrybiškiems?

Kūrybiškumą žadinanti mokymosi aplinka

Didžiąja dalį savo laiko vaikas praleidžia mokykloje ar su ja susijusiose veiklose. Taigi būtent mokyklos aplinkoje vaikas turi didžiausias galimybes ugdyti savo kūrybiškumą ir su juo susijusius gebėjimus, tokius kaip vaizduotė, kritinis mąstymas ar problemų sprendimas. Tačiau dažna mokykla, išskyrus pradinio ir meninio ugdymo dalykus, susiduria su sunkumais teorinį kūrybiškumo ugdymo tikslą įgyvendindama kasdieniame gyvenime. Mokykloms stinga kūrėjų, gebančių adaptuoti mokymo turinį, procesą ir aplinką, kad jie taptų kūrybiškesni. Ar reikia tobulinti mokymosi aplinką, kaip tai padaryti? Ar turime tinkamų gebėjimų panaudoti visas turimas naująsias technologijas kūrybiškumui ugdyti? Ko trūksta? Kaip be papildomo finansavimo kurti kūrybiškumui palankią aplinką?

Kuriančios vaikų, mokytojų ir tėvų bendruomenės

Asmens kūrybiškumo ugdymui labai svarbios tiek socialinės ir kultūrinės patirtys, įspūdžiai, tiek reikiamų išteklių prieinamumas. Ir vieni, ir kiti vaikų aplinkoje išsidėstę labai netolygiai ir priklauso nuo vietovės, tėvų požiūrio ir išsilavinimo, bendruomenės aplinkos. Veiksmingas vaikų kūrybiškumo ugdymas mokykloje sunkiai įmanomas be atitinkamos paramos ir skatinimo šeimoje, bendruomenėje ir plačioje visuomenėje. Todėl itin aktualu, ką vaikai veikia pasibaigus pamokoms, kokia yra jų artima aplinka ir apskritai koks požiūris į kūrybiškumą vyrauja visuomenėje. Kaip skatinti teigiamą tėvų požiūrį į vaikų kūrybiškumą? Koks bendruomenės vaidmuo plėtojant vaikų kūrybiškumą? Ar besikuriančios bendruomenės gali sukurti kūrybiškumui palankią aplinką?

Forumo dalyvius sveikino Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas  Algirdas Butkevičius, Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos dvyliktokė Emilija Trunovaitė.

Plenarinės diskusijų sesijose dalinomės patirtimi 1 sesijoje „Kūrybiški mokytojai – kūrybiško mokiniai“, kurią moderavo Neringa Čiukšienė Vilniaus Antakalnio progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir švietimo lyderystės konsultantė, Laura Stepanauskienė, švietimo lyderystės konsultantė kalbėjo Petras Kajokas tikybos mokytojas iš Marijampolės Jono Totoraičio progimnazijos, Rita Urbonaitė – Krulikovska, ,,Renkuosi mokyti‘‘ dailės ir technologijų mokytoja, Gabija Sadauskaitė, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijos mokinė. Dalyviai išskyrė tris naujus pokyčius, kurie kuria atvirą, atsakingą ir kūrybišką visuomenę: naujas mokytojo ir mokinio santykis, kitoks ugdymosi procesas ir paprasta finansinė tėkmė.

2 sesijoje ,, Kūrybiškumą žadinanti mokymosi aplinka‘‘, kurią moderavo Milda Laužikaitė, projekto ,,Kūrybinės partnerystės‘‘ vadovė dalyvavo ir mūsų mokyklos pradinio skyriaus vedėja Gražina Sadauskienė, mokytoja Andra Ramanauskienė

3 sesijoje ,, Kuriančios mokytojų, mokinių ir tėvų bendruomenės‘‘, kurią moderavo Aurimas Ražanauskas ir Rygaudas Guogis, ..Kuriančios bendruomenės‘‘ ,,Tėvų forumo‘‘  vadovas Audrius Murauskas pabrėžė būtinybę tėvams įsitraukti į mokyklos sprendimų priėmimą.

Plačiau apie renginį galite paskaityti čia >>>.

Neringa Čiukšienė