Nuo seno šią dieną lietuviai švęsdavo pirmąją žiemos šventę ir pradėdavo laukti Saulės sugrįžtuvių. Ši naktis buvo laikoma ypatinga, pranašiška. Tikėta, kad merginos šią dieną gali susapnuoti savo būsimą vyrą.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, ši diena sutapatinta su šv.Andrėjaus varduvėmis, tačiau senoviniai lietuvių burtai šios šventės metu dar ilgai išliko.

Andriejus, lietuvių dažniau vadinamas Andriumi, yra vienas populiariausių slavų vyrų vardų. Šis šventasis buvo Jėzaus apaštalas, Simono Petro brolis, pašauktas į mokinių būrį tada, kai taisė paežerėje tinklus žvejybai. Už tai šiedu šventieji laikomi žvejų globėjais.

Lietuvių liaudies buityje ši paskutinioji lapkričio diena nuo seno daugiausia susijusi su jaunimo, ypač merginų, vedybinės laimės spėjimais, analogiškais Kūčių-Kalėdų ir Naujųjų metų išvakarių būrimams. Kai kurie jų yra bendri su kitų Europos tautų tikėjimais. Kadangi nuo šv. Andriejaus prasideda prieškalėdinis susilaikymo, arba advento, laikotarpis, tad ir Andriejaus diena tapo lyg slenksčiu į naują metų laikotarpį, o vedybiniai būrimai kaip tik ir siejasi su pradžia, virsmu.

Kaip ir kasmet mokytoja Džeralda mūsų mokinius, tėvelius bei mokytojus pakvietė pasiruošti Klumpių sunešiojimo šventei ir pagaliau Vilniaus Antakalnio progimnazijoje pasitikome šv. Andriejų. Pakankliavome, vėrėme saules iš šiaudų, pašokome bei pažaidėme. Kaip visada, buvo smagu, nes ir vėl buvome kartu gyvai!

šv. Andriejus. Saulės grįžtuvių laukimo pradžia. Klumpių sunešiojimas:) / Google Photos

Nuoširdus ačiū mokytojai Džeraldai!

 

Prisegti failai: