Sezoninis gripas: ką pravartu žinoti bei kaip apsisaugoti?

Gripas yra neprognozuojama liga, gripo sezonai gali labai skirtis vienas nuo kito. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, tokių kaip – gripo viruso sudėtis, laikas, kada vakcina yra prieinama ir pradedamas skiepijimas, besiskiepijančių žmonių skaičius, gripo vakcinos atitikimas cirkuliuojantiems gripo virusams.

Šiauriniame pusrutulyje gripo epidemijos kyla šaltuoju metų sezonu – nuo rugsėjo iki kovo mėn., Lietuvoje – dažniausiai sausio-kovo mėnesiais. Kartais gripo protrūkių pasitaiko ir vasaros mėnesiais.

Gripo virusai dažniausiai plinta oro-lašeliniu keliu – kosint, čiaudint ar kalbant. Retesnis galimas viruso plitimo kelias – per aplinką – liečiant užterštus paviršius, o vėliau burną ar nosį

Ligai būdinga staigi pradžia. Pirmieji simptomai pasireiškia per 1-4 dienas, virusui patekus į organizmą. Gripas gali pasireikšti tiek lengva, tiek ir sunkia ligos forma, o kartais – sukelti mirtį. Susirgę gripu dažnai jaučia kai kuriuos arba visus šiuos simptomus – karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu (svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visiems susirgusiems gripu gali pasireikšti karščiavimas), kosulys, gerklės skausmas, varvanti ar užgulta nosis, raumenų ar kūno skausmai, galvos skausmas, nuovargis. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas, nors šie simptomai dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems.

Sergantys žmonės skleidžia virusus daugiau nei pusantro metro atstumu, o vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti iki keturių imlių žmonių. Dauguma neturinčiųjų ligos klinikos gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš simptomų atsiradimą ir iki 5-7 dienų susirgus. Tai reiškia, kad žmogus gali platinti gripo virusą prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams.

Gripo epidemijų metu būdingas padidėjęs gyventojų mirtingumas dėl gripo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimai

Dažniausia gripo komplikacija – antrinė bakterinė (S. pneumoniae, H. influenzae, S. aureus ir kt.) pneumonija. Retos, bet sunkios komplikacijos yra pirminė virusinė pneumonija, meningoencefalitas, miokarditas, perikarditas. Sergant gripu, gali paūmėti ne tik kvėpavimo sistemos lėtinės ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.

Maždaug 90 proc. visų gripo sukeltų mirčių yra 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje ir kitose apibrėžtose rizikos grupėse.

Gripo sukeltų komplikacijų atsiradimo raidai priklauso šios rizikos grupės:

  • 6-23 mėn. amžiaus vaikai;
  • 65 metų ir vyresni asmenys;
  • senelių ir žmonių su negalia slaugos namų gyventojai;
  • asmenys,    sergantys      lėtinėmis    plaučių,    širdies   ir     kraujagyslių    ligomis,
  • metabolinėmis ligomis (cukrinis diabetas ir kt.), lėtinėmis inkstų ligomis ir kuriems yra imunodeficitinė būklė (gydymas imunosupresantais, citostatikais, gliukokortikosteroidais, radioaktyviu spinduliavimu, sergantiems navikinėmis kraujodaros organų ligomis, ŽIV infekcija ir kt. );
  • vaikai ir paaugliai (nuo 6 mėn. iki 18 metų), vartojantys aspiriną;
  • moterys, gripo sezono metu esančios antrame ar trečiame nėštumo trimestre.

Dėl sezoninio gripo kasmet miršta nuo 250 tūkst. iki 1 mln. žmonių visame pasaulyje, iš kurių 28-111,5 tūkst. – jaunesnio kaip 5 metų amžiaus vaikai, dažniausiai – besivystančiose šalyse. JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centro teigimu, su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau nei oficialiai registruojama.

Vis daugiau žmonių renkasi efektyviausią apsaugos priemonę – skiepus

Pagrindinė (specifinė) gripo profilaktikos priemonė, leidžianti mažinti gripo keliamą žalą visuomenės sveikatai – rizikos grupėms priklausančių asmenų profilaktiniai skiepijimai sezoninio gripo vakcina. Persirgus ar pasiskiepijus įgyjamas imunitetas tik tam tikram gripo viruso potipio variantui. Todėl nuo gripo reikia skiepytis kiekvienais metais. Nors geriausias laikas skiepijimuisi nuo sezoninio gripo yra gripo sezono pradžia, tačiau rekomenduojama skiepytis viso gripo sezono metu.

Pirmasis gyventojų (t. y. karinio personalo) skiepijimas inaktyvuota gripo vakcina buvo pradėtas 1945 m., JAV. Nuo 1960 m., JAV reaguojant į didelius sergamumo ir mirtingumo rodiklius per 1957-1958 metų pandemiją, buvo rekomenduota asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonėms bei nėščiosioms kasmet skiepytis nuo gripo.

Svarbu nepamiršti ir kitų profilaktikos priemonių

Sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis. Taip pat, labai svarbu dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu. Nesant muilo ir vandens reikėtų naudoti priemones alkoholio pagrindu, rankų dezinfekcijai. Patalynė, stalo įrankiai ir indai turi būti kruopščiai plaunami, jais nesidalinama su kitais žmonėmis. Be to, namuose, darbe ir mokykloje turi būti dažnai vėdinamos patalpos ir valomi visi liečiami paviršiai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šalyse, kuriose gerai organizuotos skiepijimų programos, skiepais valdomos užkrečiamosios ligos tapo gana retos, todėl gyventojams, dažnai ir sveikatos priežiūros specialistams sunku suvokti ligų riziką ir skiepijimų reikšmę. Džiugu, kad vis daugiau žmonių atsakingai rūpinasi savo ir savo artimųjų sveikata, domisi sveikatos naujienomis bei naudojasi mokslu paremtais informacijos apie sveikatą šaltiniais.

Rekomendacijos gripo epidemijos metu:

  1. Dažnai plauti rankas (turi būti muilo ir vienkartinių rankšluosčių prie kiekvienos kriauklės).
  2. Užtikrinti dažną patalpų vėdinimą (prieš pamokas, per pertraukas, po pamokų) ir valymą drėgnuoju būdu.
  3. Vengti artimo kontakto su sergančiu gripu (saugus atstumas yra apie 1 m).
  4. Riboti dalyvavimą su ugdymo veikla nesusijusiuose renginiuose mokykloje ir/ar už jos ribų.
  5. Dalyvaujant anksčiau suplanuotuose ir suorganizuotuose renginiuose, jei jie nėra atšaukti, įvertinti galimą riziką ir laikytis rekomenduojamų asmens apsaugos priemonių.
  6. Tėvai turėtų neleistų sergančių (sloguojančių, kosinčių bet dar nekarščiuojančių) vaikų į ugdymo įstaigą.
  7. Susirgus mokykloje, t.y. vaikui pajutus į gripą panašius simptomus (karščiavimą, kosulį, gerklės, galvos, sąnarių skausmus, drebulį, nuovargį, viduriavimo ar vėmimo požymius) mokyklos darbuotojai nedelsiant išleis  vaiką į namus ir apie tai informuos tėvus.
  8. Kiekvieną dieną sparčiai didėjant neatvykusių į įstaigą mokinių skaičiui (esant mokinių sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 20 procentų ir daugiau, savivaldybėse, kuriose nėra paskelbta epidemija, jei mokyklos dėl ligos nelanko daugiau kaip 50 proc. mokinių. mokyklos bendruomenė gali apsvarstyti galimybę, kartu su vaikų ugdymo įstaigos steigėju, priimti sprendimą (mokyklos direktoriaus įsakymas) dėl vaikų ugdymo įstaigos laikino veiklos nutraukimo (rekomenduojama nutraukti ugdymo procesą ne trumpiau nei dviems savaitėms, užtikrinant tolimesnio ugdymo proceso tęstinumą).

Daugiau informacijos www.vvsb.lt

Prisegti failai: