Gustavo Klimtoas „Gyvenimo medis“ (1909)

Iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio užrašų knygutės:

Meilė – tai saulėtekis, vidurdienis, ilgas ir kaitrus, ir vakaras stebuklingas, tylus, o ją pagimdė ilgesys.

Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu.

Meilė – tai grynojo aukso tiltas per gyvenimo upę, kuri skiria „gėrio ir blogio“ krantus.

Meilė – tai stiprūs, balti sparnai.

Meilė – tai senas pušų miškas kaitrią dieną, tai poilsis jame, kur miegui ošia pušys.

Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.

 

Prisegti failai: