Ugdome komunikavimo kompetenciją. Mokykimės kartu!

Bendrai apie kompetencijas

Komunikavimo kompetencija

Įgijęs komunikavimo kompetenciją mokinys: „Siekia konstruktyvaus dialogo, atsakingai vartoja kalbą. Supranta ir perduoda įvairaus pobūdžio žodinius ir nežodinius pranešimus, bendrauja atsižvelgdamas į tikslą, adresatą, situaciją. Randa, kritiškai vertina, apibendrina informaciją ir tinkamai ją pateikia kitiems“.

Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų dalyje Komunikavimo integruojamoji programa rašoma „Komunikavimo kompetencija šiandien suprantama kaip kalbinių, regos, bendravimo, technologinių ir socialinių gebėjimų visuma.“

Ugdant komunikavimo kompetenciją (toliau KM) ugdomos šios vertybinės nuostatos:

  • atsakomybė už informacijos tikslumą ir tikrumą;
  • pagarba kito žmogaus nuomonei, bendravimo tradicijoms ir rašto kultūrai;
  • savo požiūrio gynimas nepažeidžiant savo ir kitų orumo;
  • poreikis pažinti savo komunikavimo gebėjimus ir juos tobulinti;
  • poreikis bendrauti ir bendradarbiauti;
  • domėjimasis komunikavimo priemonių naujovėmis.

Įvardytos vertybinės nuostatos yra labai svarbios mokantis bet kurio kito dalyko mokykloje, bet ir visą likusį gyvenimą bendraujant su įvairaus amžiaus ir skirtingų pažiūrų žmonėmis. Šias vertybines nuostatas išsiugdęs žmogus lengviau integruosis į naują aplinką, sėkmingai sieks tikslų, bus įdomus pašnekovas, gebės parodyti savo kompetencijas ir mokytis visą gyvenimą.

KM  pradinukams – suprasti ir būti suprastam.

KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJA  – suprasti ir būti suprastam. 

Nuostatos

  • Norėti bendrauti, išklausyti ir suprasti kitus, gerbti jų ir apginti savo nuomonę.
  • Siekti pažinti savo kalbinius ir nekalbinius gebėjimus; nuolat juos tobulinti.
  • Siekti suprasti, puoselėti ir saugoti gerąsias savo bendruomenės, savo tautos bendravimo tradicijas ir kultūrą, toleruoti kitokius bendravimo papročius.
  • Pasitikėti savo gebėjimu suprasti ir perduoti informaciją bei idėjas. 

Gebėjimai

  • Priimti (išgirsti, išklausyti, skaityti, matyti), suprasti (analizuoti, kaupti, lyginti, interpretuoti), interiorizuoti (paversti savastimi) žodinius ir nežodinius (ženklai, simboliai, gestai, mimika, judesiai, piešiniai, paveikslai, nuotraukos, schemos, lentelės, gamtos vaizdai, muzikos garsai ir kt.) pranešimus.
  • Planuoti ir modeliuoti pranešimus, atsižvelgiant į adresatą, komunikavimo intencijas ir situaciją.
  • Perteikti įvairaus pobūdžio pranešimus, atsižvelgiant į tikslą, adresatą, situaciją, naudojantis įvairiomis žodinės ir nežodinės raiškos priemonėmis, atgaminant, interpretuojant ir kuriant naujus tekstus.
  • Apmąstyti (reflektuoti) priimamus ir siunčiamus pranešimus.

Žinios ir supratimas

  • Žinoti, kad tekstų (kuriamų pranešimų, perteikiamos informacijos) turinys bei raiška priklauso nuo bendravimo tikslo, adresato, situacijos.
  • Žinoti, kad tartis, intonacija (garsumas, tempas, pauzės, balso pakėlimas ir nuleidimas) padeda perteikti mintį bei ją suprasti.
  • Žinoti, kad žanro reikalavimų, gramatikos taisyklių laikymasis padeda skaitytojui suprasti parašytus tekstus. 

KM 5-8 klasių progimnazistams >>>.

Labai svarbu išsiaiškinti, kokius gebėjimus reikia ugdyti, norint, kad mokinys įgytų komunikavimo kompetenciją, ir iš ko galima spręsti, kaip sekasi.

Prisegti failai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.

Please enter Google Username or ID to start!
Example: clip360net or 116819034451508671546
Title
Caption
File name
Size
Alignment
Link to
  Open new windows
  Rel nofollow