Kad tėvai ir mokytojai sėkmingai bendradarbiautų

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Filosofijos ir psichologijos katedros dr. Milda Perminienė:

Reguliariai bendraukite su mokytojais. Domėkitės savo vaiko progresu, mokykloje vykstančiais renginiais, bendraukite su vaiko mokytoju telefonu ar reguliarių vizitų mokykloje metu. Aptarkite, kada būtų tinkamiausias laikas pokalbiams telefonu, vizitams, koks komunikavimo būdas yra priimtiniausias mokytojui: susitikimas, telefoninis pokalbis, elektroninis laiškas.

Bendradarbiaukite. Kai kada mokytojai gali manyti, kad dėl didelio darbo krūvio šiuolaikiniai tėvai yra linkę per mažai įsitraukti, nutolti nuo mokyklos gyvenimo. Taigi, bendraudami su mokytojais parodykite, kad Jūsų tikslas yra dirbti komandoje, padėti, keistis informacija.

Rodykite iniciatyvą, siūlykite pagalbą. Tėvai, kurie rodo susidomėjimą mokykla, yra palankiau vertinami mokytojų, užmezga geresnius ryšius su mokyklos administracija. Taigi, pagalvokite, kaip Jūs galėtumėte prisidėti prie mokyklos veiklos: organizuodamas renginius? Prisidėdamas prie tvarkingos aplinkos kūrimo? Tapdamas pamokos svečiu ir pasikalbėdamas su vaikais aktualiomis temomis?

Įsitraukite į mokyklos gyvenimą ir užklasinę veiklą. Tėvai, kurie dalyvauja mokyklos renginiuose, iniciatyvose, veiklose turi galimybę užmegzti artimesnį, pozityvesnį ryšį su mokytojais. Be to, toks bendravimas leis greičiau sužinoti apie mokykloje ar klasėje vykdomus pokyčius, priimamus sprendimus ir leis įsitraukti į sprendimų, kurie gali paveikti Jūsų vaiką, priėmimą.

Informuokite. Darbas ir kita kasdieninė veikla gali sutrukdyti pasikalbėti su mokytojais. Tam, kad nekiltų nesusipratimų ar net konfliktų, pasikalbėkite su mokytojais informuodami, kada galite būti pasiekiamas ir kada tai gali būti neįmanoma.

Padėkite mokytojui geriau pažinti Jūsų vaiką. Pasidalykite informacija apie vaiko sveikatos ypatumus (alergiją, ligas), elgesį, mokymąsi ar pokyčius šeimoje.

Klauskite. Klauskite klausimų, kai tik jų kyla, kai ko nors nesuprantate.

Neigiama ankstyvoji patirtis. Dažnai mokytojų – tėvų bendradarbiavimą sujaukia neigiama asmeninė tėvų patirtis, prisiminimai apie prastus santykius su mokytojais. Pradėkite iš naujo. Pasistenkite į mokytojus žvelgti ne kaip į potencialius priešus, bet kaip į sąjungininkus, siekiančius bendro tikslo, t. y. – gerovės ir žinių Jūsų vaikui.

Nedelskite. Jei jaučiate ar matote, kad kažkas negerai, vaikas turi problemų, jam nesiseka mokytis, pasikeitė nuotaika, nedelskite ir kreipkitės į mokytojus bei mokyklos specialistus. Kuo anksčiau atpažinsite problemas, tuo lengviau ir greičiau jas galėsite išspręsti.

Vykdykite įsipareigojimus. Ugdydami vaiką mokykla ir tėvai turi veikti išvien. Taigi, jei tarp tėvų ir mokytojų įvyksta koks nors susitarimas – abi pusės turi jų laikytis. Pavyzdžiui, vaikui nusižengus, tėvai dažnai apgailestauja ir prižada, kad vaikas sulauks tam tikrų pasekmių namuose. Tačiau kitą dieną, atėjęs į mokyklą, vaikas giriasi, kad tėvai nieko nesiėmė ir nė žodžiu apie tai neužsiminė. Toks elgesys menkina mokyklos autoritetą ir rodo, kad mokykloje egzistuojančios taisyklės nėra svarbios.

Rodykite supratingumą ir paramą. Jei tėvai yra paremiantys ir palaikantys, mokytojai ir kiti specialistai noriai dalinasi informacija ir bendradarbiauja spręsdami klausimus, iškylančius per mokslo metus.

Įvertinkite. Jei pastebite, kad mokytojas (ar kiti mokyklos specialistai) puikiai atlieka darbą, nepamirškite to pasakyti mokytojui ar mokyklos administracijai. Šis elgesys prisidės prie geresnio ir artimesnio santykio kūrimo.

Nekritikuokite mokytojo vaiko akivaizdoje. Tikriausiai pasitaikys atvejų, kai būsite nepatenkintas mokytojo elgesiu, vis dėlto, kritikuoti jį vaiko akivaizdoje yra žalinga pačiam vaikui. Jei mokytojas praras autoritetą, vaikas bus mažiau motyvuotas mokytis, tinkamai elgtis. Taigi, nesutarimus geriau spręsti su mokytoju ir mokyklos administracija, nedalyvaujant vaikui.

Pasiruoškite. Eidamas į susitikimą su mokytoju ar mokyklos specialistais (psichologu, specialiuoju pedagogu, socialiniu darbuotoju ir kt.), pasiruoškite konkrečius klausimus, kuriuos norite aptarti. Tai padės efektyviai panaudoti Jūsų ir specialistų laiką.

---

 

Keletas galimų klausimų einant į susitikimą su mokytoju:

• Kokių pasiekimų tikimasi iš mano vaiko?
• Kokie pasiekimų, įgūdžių, pažangumo testai bus duodami mano vaikui? Kokie rezultatai ir ką jie reiškia?
• Kokie mano vaiko privalumai ir trūkumai mokantis skirtingus dalykus?
• Kurie užsiėmimai (kokia veikla) mano vaikui patinka labiausiai?
• Gal galėtumėme kartu aptarti galimus pagalbos būdus ruošiant namų darbus?
• Ar mano vaikui reikalingas didesnis dėmesys vienoje ar kitoje srityje?
• Su kuo bendrauja (draugauja) mano vaikas? Kaip jis sutaria su kitais vaikais?
• Ar mano vaikas atlieka užduotus darbus?
• Ar mano vaikas lanko pamokas?
• Ar pastaruoju metu pastebėjote kokių nors pokyčių mokymęsi, elgesyje?

---

 

Kaip tėvai gali padėti pirmokui?

• Stenkitės paskatinti vaiką pasitikėti savimi (jei vaikas mano turįs trūkumų – tėvai turi pabrėžti jo privalumus. Jei vaikas nepasitiki savo jėgomis – jūs padėsite jam suvokti jo galimybes).
• Rodykite vaikams gero elgesio pavyzdį, nes vaikas stebi tėvų elgesį. Elkitės taip, kaip norėtumėte, kad elgtųsi jis.
• Nustatykite dienotvarkę.
• Mokykite vaiką, kad jis pats apsirengtų.
• Skatinkite susitvarkyti savo darbo vietą.
• Pratinkite vaiką, kad išklausytų kalbantį žmogų. Klausykite atidžiai, ką sako jūsų vaikas.
• Tegu mokosi netrukdyti dirbti savo sesutei, broliukui, tėvams.
• Pratinkite skirti kairę ir dešinę puses.
• Įpratinkite vaiką saugiau elgtis gatvėje, parodykite saugiausią kelią į mokyklą.
• Kelionių, išvykų metu atkreipkite dėmesį į įvairius užrašus. Tarkite raides, skiemenis, žodžius.
• Skaičiuokite.
• Lyginkite, ko yra daugiau, ko mažiau.
• Mokykite naudotis žirklėmis, mokykite dirbti su popieriumi. Parodykite, kad norimą formą galima iškirpti ir lapo krašte, o ne tik viduryje.
• Raginkite vaikus kurti pasakojimus, juos iliustruoti piešiniais. Mokykite deklamuoti eilėraščius išraiškingai, aiškiai, neskubant. Klausinėkite vaikų „kodėl…?“, kad paskatintumėte juos atsakinėti „todėl, kad….“.
• Prašykite atsakinėti pilnais sakiniais.

Parengė Vilniaus „Genio“ pradinės mokyklos psichologė Ingrida Stasytienė

---

Atmintinė pirmoko tėvams

Jūs, pirmoko tėvai, turėtumėte:

• Perduoti žinią vaikui, kad mokytis gali būti ne tik sunku, tačiau įdomu, smagu ir malonu.
• Padėti vaikui prisitaikyti mokykloje, parodyti pagarbą naujai jo veiklai – mokymuisi, kurios negalima atidėti ar nutraukti.
• Padėti vaikui užmegzti tinkamą ryšį su mokytoja, priimti ją kaip autoritetą.
• Pagarbiai bendrauti su vaiko mokytoja, kitais klasės mokiniais bei jų tėvais.
• Palankiai atsiliepti apie mokyklą ir mokymąsi, kad nesukeltumėte vaikui išankstinio priešiškumo mokyklai, mokymosi procesui.
• Pasidalyti su vaiku savo pozityviais prisiminimais, emocijomis ir jausmais iš mokyklos laikų (pvz., apie Rugsėjo pirmąją, mėgtas pamokas, klasės renginius ir pan.).
• Susipažinti su mokyklos, klasės bendruomenės kultūra, normomis, taisyklėmis, tradicijomis, padėti vaikui jas suprasti ir jų laikytis.
• Kurti bendradarbiaujančius, partneriškus santykius su vaiko mokytoja, mokyklos bendruomene.
• Būti atviri keisdamiesi informacija su kitais bendruomenės nariais tiek apie vaiką, tiek apie reiškinius, vykstančius klasėje ir mokykloje (pvz., patyčias).
• Mokyti vaiką toleruoti kitų ir savo trūkumus, ribotumus, neišvengiamybę būti šalia skirtingų įsitikinimų, pažiūrų ir išsilavinimo žmonių.
• Paaiškinti vaikui, kad mokykloje reikės išbūti ilgą laiką apsuptam kitų bendraamžių, toleruoti tam tikrus neišvengiamus nepatogumus dėl netyčinio kitų vaikų elgesio (pvz., prisilietimo, stumtelėjimo).
• Būti pasiruošę atliepti į mokytojos (mokyklos) prašymą ir bendradarbiauti teikiant vaikui pagalbą sprendžiant mokyklines problemas.
• Padėti vaikui orientuotis erdvėje (mokyklos patalpose, rasti kelią namo), laike (suvokti ir laikytis dienotvarkės, suvokti laiko tėkmę per pamoką).
• Padėti vaikui pasirūpinti savimi mokykloje (pvz., persirengti, laiku nueiti į tualetą, tinkamai susitvarkyti savo daiktus, darbo vietą, paprašyti pagalbos).
• Skatinti vaiką kreiptis pagalbos į suaugusiuosius tik po to, kai pats jau pamėgino įveikti užduotį, bet jam nepavyko. Taip formuosite vaiko savarankiškumą – tas pravers jam mokantis, ir išvengsite „komandinės“ pamokų ruošos.
• Mokyti vaiką ištvermės ir susikaupimo, skatinti pradėtą užduotį užbaigti, nors jam jau nusibodo, norisi keisti veiklą, judėti.
• Padėti vaikui suvokti ir gerbti savo ir kitų vaikų asmenines ribas (pvz., išlaukti savo eilės).
• Pripažinti sau, kad anksčiau ar vėliau vaikas susidurs su nesėkmėmis mokykloje. Jūsų užduotis – ne apsaugoti vaiką nuo jų, o mokyti jas įveikti, nes tik taip jis ugdys valią, supras ir prisiims atsakomybę už mokymąsi ir elgesį, pasimokys iš savo klaidų.
• Pasakyti vaikui, kad jį visada mylėsite, kad ir kokia nesėkmė mokykloje ištiktų, tačiau tikite, kad „jis pajėgs ir sugebės“ ją įveikti. Taip skatinsite vaiko pasitikėjimą savimi, motyvaciją siekiant sėkmės.
• Nekritikuoti ir nelyginti savo vaiko pasiekimų ar sunkumų su kitais klasėje besimokančiais vaikais.
• Neklijuoti etikečių vaikui (pvz., „nevykėlis“, „tinginys“ ir pan.).
• Ypač atidžiai stebėti vaiko elgesį, emocijas, jausmus mokslo metų pirmosiomis savaitėmis ar mėnesiais, skatinti jį pasipasakoti apie mokykloje praleistą laiką (pvz., veiklą per pamokas ir pertraukas, bendravimą su klasiokais ir kt.), jį išklausyti, atsakyti į klausimus.
• Išdrįsti ieškoti profesionalios specialistų pagalbos, jeigu pastebimai ilgai užsitęsia nerimą keliantys vaiko elgesys, pasireiškia somatiniai simptomai (pvz., pilvo, galvos skausmai), neigiamų emocijų protrūkiai.

Literatūra:

1. Pivorienė R.V.,  Šabliauskienė J. Mano vaikas – mokinys. V., 2011;
2. Bulotaitė L., Pivoriene R.V., Sturlienė N. Drauge su vaiku … Psichologo patarimai tėvams. V., 2000;
3. 10 priesakų būsimo pirmoko tėvams.  http://www.tavovaikas.lt.

Parengė Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras

---

Kaip apsaugoti vaiką nuo žalingos informacijos internete ar naudojantis mobiliuoju telefonu?

Internetinė reputacija

Skatinkite savo vaikus gerai pagalvoti, ką jie nori paskelbti internetinėje erdvėje. Žmonių elgesys internetinėje erdvėje, taip pat ir jų skelbiama informacija, kuria jų internetinę reputaciją. Prisiminkite, kad tai, ką dabar skelbiate internetinėje erdvėje, liks visada. Kad vaikai išvengtų nusivylimų ateityje (universitete, darbe), patarkite jiems, kad geriausią būtų susikurti teigiamą reputaciją.

Fotografavimas, nuotraukų viešinimas

Net ir viešoje vietoje esantis asmuo turi teisę išreikšti savo nenorą būti fotografuojamas ir jo valia turi būti gerbiama, nes ir būdamas viešoje vietoje jis nepraranda savo privatumo.

Visuomenės informavimo įstatyme nustatyta, kad draudžiama filmuoti, fotografuoti vaiką ar daryti jo garso ir vaizdo įrašus be nors vieno iš tėvų, globėjų ar rūpintojų ir paties vaiko sutikimo.

Tėvai dažnai viešina asmeninio pobūdžio (pavyzdžiui, smagių maudynių) savo vaikų nuotraukas. Gerai pagalvokite, prieš skelbdami tai internete. Vaizdai atrodo mieli jums ar draugams, tačiau jie taip pat gali patekti į priekabiautojų ar seksualinių sutrikimų turinčių žmonių akiratį. Jie gali netgi susirasti jūsų vaikus realybėje.

Jei internete paviešinote netinkamo turinio nuotrauką:

• ištrinkite ją, bet nepamirškite, kad ji jau pasklidusi interneto platybėse,
• jei kažkas paviešino jūsų ar vaiko nuotrauką, paaiškinkite autoriui, kad jūs turite teisę uždrausti viešinti šią nuotrauką ir paprašykite ją pašalinti,
• jei autorius atsisako pašalinti nuotrauką, kreipkitės į svetainės, kurioje paviešinta nuotrauka, administratorių. Pagalbos taip pat galite kreiptis interneto svetainėse:www.draugiskasinternetas.lt, http://www.langasiateiti.lt, http://www.vaikulinija.lt,http://www.rrt.lt.

Kompiuteriniai žaidimai

Europoje taikoma priimta kompiuterinių žaidimų vertinimo sistema PEGI, padedanti pasirinkti tinkamus žaidimus. Žaidimų vertinimo sistemos PEGI etiketė yra ant neinternetinių kompiuterinių žaidimų dėžučių priekio ir galinės dalies. Joje apibūdinamas žaidimo turinys ir nurodomos tokios amžiaus rekomendacijos: 3+, 7+,12+,16+ ir 18+. Žaidimų etiketėse taip pat paaiškinama, kodėl žaidimas rekomenduojamas tam tikro amžiaus asmenims. Skiriami aštuoni požymiai: žiaurumas, netinkama kalba, baimė, narkotikai, seksas, diskriminacija, lošimas ir internetiniai žaidimai su kitais asmenimis.

• Peržiūrėkite žaidimų vertinimo sistemos PEGI simbolius ir nuspręskite, ar žaidimo turinys tinka jūsų vaikui.
• Apribokite laiką, kurį jūsų vaikas praleidžia žaisdamas žaidimus.
• Paskirstykite žaidimo internete ir kitų vaiko kasdienių veiklų laiką.
• Nustatykite griežtas taisykles dėl pirkimo žaidžiant internete.
• Kai vaikas žaidžia internete kartu su kitais žmonėmis, įsitikinkite, kad jis nepasidalija su jais savo asmenine informacija.
• Išbandykite žaidimus patys ar žaiskite kartu su savo vaiku. Galbūt ir jums tai patiks.

---

 

Pavojai internete

Tapatybės vagystė (angl. Identity theft)

Tai asmens duomenų vagystė, apsimetant kitu žmogumi. Dažniausias tikslas – išgauti sąskaitų ir kitus asmeninius duomenis. Nusikaltėliai naudoja daug įvairių metodų asmeninei informacijai rinkti internete.

Vaikas turi žinoti, kad feisbuke ar kitur internete negalima skelbti asmeninės informacijos: adreso, telefonų ir pan. Banko sąskaitos numeris niekada neturėtų būti skelbiama internetinėje erdvėje.

Kartas nuo karto patikrinkite ir iš naujo nustatykite vaiko profilio feisbuke ar kitų socialinių tinklų privatumo parametrus.

Jeigu internete atsirado sukurtas netikras jūsų vaiko profilis, reikia kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą, kad jis būtų pašalintas. Jeigu tai užsienio kampanijų valdoma interneto erdvė, pvz., feisbukas, reikia kreiptis į to socialinio tinklo administratorius. Jums patars, padės užpildyti reikiamus dokumentus Lietuvos ryšių reguliavimo tarnybos specialistai.

Pasikalbėkite su savo vaikais apie tai, kad nereikėtų viešinti informacijos apie savo buvimo vietą. Nereikia atskleisti ne tik savo adreso, bet ir viešinti tai, į kokią mokyklą jie eina ar kur sportuoja. Taip pat svarbu įspėti vaikus, kad jie neatskleistų detalių apie planuojamas keliones ar kada jų namai liks tušti. Tokia neįkainojama informacija vagims!

Vietos nustatymo paslauga mobiliuosiuose. Svarbu patikrinti visas aktyvias aplikacijas jūsų vaikų mobiliuosiuose telefonuose ir nuspręsti, ar jos turėtų būti aktyvios, ar ne.

Slaptažodžių nepatartina atskleisti net ir geriems draugams.

Informacijos apie tai rasite Ryšių reguliavimo tarnybos tinklalapyje

http://epilietis.eu/index.php/mokymas/saugesnio-interneto-savaite-2014/241-papildoma-informacija.

Socialinio tinklalapio feisbuko privatumo politika:

www.facebook.com/about/privacy/.

Socialinio tinklalapio feisbuko pagalbos privatumo klausimais centras:

www.facebook.com/help/privacy.

Automatinis vartotojų nukreipimas (angl. Pharming)

Vartotojai dažnai automatiškai nukreipiami į netikrus sukčių valdomus puslapius, kurių tikslas –asmeninės informacijos vagystė, pavyzdžiui, slaptažodžių ar banko sąskaitų numerių pasisavinimas.

Geriausias būdas išvengti vagysčių, be jokių abejonių, yra patarti vaikui internete neskelbti asmeninės informacijos – banko sąskaitos numerio, adreso, telefono numerio, asmens dokumentų duomenų ir kt.

Seksualinis vaikų viliojimas (angl. Grooming)

Asmuo stengiasi susidraugauti su vaiku ir užmegzti emocinį ryšį. Šių specialių santykių tikslas – sumenkinti vaiko drovumą ir parengti jį seksualiniam išnaudojimui.

Nedėkite į internetą savo apsinuoginusių vaikų fotografijų.

Vaiko vardas, identifikacijos numeris, adresas, telefono numeris yra vertinga informacija internetiniams nusikaltėliams.

Skatinkite savo vaikus nekurti ir nesidalinti seksualinio turinio nuotraukomis, vaizdo įrašais ar žinutėmis, susijusiomis su jai pačiais (ar kitais asmenimis). Tai ne tik gali sugadinti jų reputaciją, bet ir pažeisti įstatymus.

Apie saugumą internete www.saferinternet.org.

Kibernetinės patyčios (angl. Cyberbullying)

Priekabiauti elektroninėje erdvėje galima bjauriomis telefoninėmis žinutėmis, paliekant nemalonius įrašus socialiniuose tinkluose, elektroniniais laiškais ar žinutėmis pokalbių svetainėse ar tinklalapiuose. Kibernetinės patyčios gali būti dar žalingesnės nei įprastos patyčių formos dėl šių priežasčių: tai galimybė elektroniniu būdu įsiveržti į aukos namus ir asmeninę erdvę; tikimybė surinkti didesnę stebėtojų auditoriją; greičiau sklinda žeminančios žinutės ar vaizdai; sudėtinga kontroliuoti elektroniniu būdu platinamą informaciją.

Jūsų vaikai turi žinoti, kad normalu blokuoti „draugelius“ ar tiesiog atsijungti nuo interneto svetainės, jei koks nors asmuo ar dalykas juos verčia internetinėje erdvėje jaustis nepatogiai.

Interneto tinklalapių blokavimas

Lengviausias būdas užblokuoti tam tikrus tinklalapius yra pakeisti savo interneto naršyklės nustatymus. Jei naudojatės naršykle Internet Explorer, ją atidarę spustelėkite Įrankius (angl.Tools) puslapio viršuje. Pasirinkite Interneto parinktis (angl. Internet options) ir ieškokite kortelės Privatumas (angl. Privacy). Atsidarius langui Privatumas (angl. Privacy), paspauskite žemiau esantį mygtuką Svetainės (angl. Sites), kuriame galite įrašyti nepageidaujamo interneto tinklalapio adresą. Šis procesas skirsis naudojant kitą naršyklę, tačiau nurodymus, kaip pakeisti nustatymus kitose naršyklėse, galima lengvai rasti internete. Turėkite omenyje, kad naršyklės nustatymų pakeitimas ne visuomet šimtaprocentinis, todėl pasvarstykite apie papildomą filtravimo ir blokavimo programinę įrangą, kuri tėvams siūlo daugiau galimybių, kaip kontroliuoti savo vaikų naršymą internete.

Norėdami apsispręsti, kuri priemonė labiausiai atitinka jūsų poreikius, apsilankykite Europos Komisijos SIP Bench II tinklalapyje www.sipbench.eu.

Įvairių praktinių patarimų, kaip saugiai elgtis su mobiliuoju telefonu, socialiniuose tinkluose, internete, rasite Ryšių reguliavimo tarnybos interneto tinklalapyje

http://epilietis.eu/index.php/mokymas/saugesnio-interneto-savaite-2014/241-papildoma-informacija.

Parengta pagal Ryšių reguliavimo tarnybos informaciją