An. Lie 5th, 2022

2021 m. gruodžio mėnesį Vilniaus Antakalnio progimnazijos socialinė pedagogė Edita Sinkevič, psichologai Vilma Dečkutė-Žukauskienė ir Martynas Kostiuška bendradarbiaudami su direktoriaus pavaduotoja ugdymui Neringa Čiukšiene atliko penktų klasių mokinių adaptacijos tyrimą. Mokyklos bendruomenė kelia sau aiškų uždavinį – užtikrinti mokinių saugumą, sukurti kuo palankesnę ugdymosi aplinką, sužadinti mokymosi motyvaciją ir siekti kuo geresnių ugdymo rezultatų. Yra itin svarbu  suprasti, kaip mokiniams sekasi mokykloje naujame mokymosi etape. Įdomu, kaip savo vaikų adaptaciją vertina jų tėvai: ką pastebėjo, kaip vaikui sekasi mokykloje. Tyrimo metu ir mokiniai, ir jų tėveliai užpildė anonimines elektronines anketines apklausas.

Tyrime dalyvavo 175 (iš 201) penktų klasių mokiniai iš visų penktųjų klasių. Didžioji dalis mokinių ne visada nori eiti į mokyklą (66%), likę 19% nori ir 15% nenori.Mokslo metų pradžioje mokiniai jautė įvairius jausmus: buvo ramūs (26%), nerimavo, kad bus sunku mokytis (22%), buvo smalsu ir įdomu (20%). O baimės su kuriomis susidūrė mokiniai buvo tokios: baimė ir smalsumas dėl naujų bendraklasių; baimė, kad bus išskirtiniai; baimė mokytis naujus dalykus ir jų sunkumas.

Praėjus pusei metų nuo rugsėjo mėnesio stebima, kad ramybės būsena išaugo (36%), o nerimas dėl mokymo(si) (12%) ir smalsumo, įdomumo sumažėjo (11%). Tačiau pastebėta, kad išaugo mokinių džiaugsmo (17%) ir nuobodulio (17%) būsena. Džiuginantis rezultatas, kad 61% mokinių labiau patinka kontaktinis mokymo(si) būdas ir grįžimą į mokyklą po nuotolinio mokymo(si) 33% apklaustųjų vertiną gerai, o 36% – nei blogai, nei gerai.

Daugiau nei pusę (65%) mokinių teigė, kad jie nenori grįžti į pradines klases, o 29% mokinių nurodė, kad jiems penktoje klasėje lengviau mokytis, o 19% – pažymėjo, kad jiems penktoje klasėje yra sunkiau  mokytis. 

Paklausus, kurie mokomieji dalykai geriausiai ir sunkiausiai sekasi mokykloje, pastebimas netolygus pasiskirstymas. Pastebėta, kad mokiniams geriausiai sekasi fizinis ugdymas, dailė ir informacinės technologijos. Motyvaciją mokytis mokiniams skatina patenkinamas pažymys (35%) ir pagyrimas (32%). Apie 9% mokinių nurodė, kad motyvaciją mokytis jiems dar skatina klaidos, kurias gali ištaisyti, susitarimai su tėvais, galimybė rinktis ateityje norimas studijas ir profesiją. Visgi kiekvienas vaikas yra individualus ir jo gebėjimai mokymosi procese yra skirtingi. Tai iliustruoja žemiau pateikti procentinės išraiškos.

Geriausiai sekasi:

  1. Fizinis ugdymas (12,7%),
  2. Dailė (12,1%),
  3. Informacinės technologijos (11,7%),
  4. Klasės valandėlės prevencinė programa ,,Paauglystės kryžkelės’’ (5,6%).

Sunkiausiai sekasi:

  1. Matematika (13,3%),
  2. Lietuvių k. (12,7%),
  3. Anglų k. (9,7%) ir muzika (9,7%),
  4. Gamta ir žmogus (8,4%).

Apie 50% apklaustųjų teigė, kad namų darbus atlikti jiems užtrunka nuo 30 min. iki 1 val., 32% apklaustųjų – iki 30 min., apie 14% – nuo 1 val. iki 2 val. ir apie 5% – virš 2 val. Mokiniai pažymi, kad namų darbų laiko atlikimas priklauso nuo pamokos temos, dalyvavimo pamokoje, mokytojo paaiškinimo ir įsisavintos medžiagos. Labiau padirbėjus per pamoką,  tenka mažiau mokytis  namuose.

Džiuginantys rezultatai, jog nemaža dalis penktų klasių mokinių gerai sutaria su savo klasių vadovais (46%). Pasak 80% mokinių, per pusę metų klasių vadovai spėjo gerai pažinti savo klasės mokinius. 

Jau kelis metus iš eilės tyrimo rezultatai parodo, kad susidūrę su sunkumais mokiniai pirmiausia kreipiasi į savo tėvus (32%), kas yra suprantama ir priimtina. Ne ką mažiau apklaustųjų teigė, kad kreipiasi į savo klasės vadovę (18%) ir bendraklasius (15%). Neramina, kad apie 9% mokinių linkę nesikreipti. Pastebima, kad į pagalbos specialistus ir administraciją linkę kreiptis vos 5% apklaustųjų. Tai rodo, kad mokiniai pasitiki savo klasės vadovu ir yra įpratę elgtis pagal pagalbos schemą mūsų bendruomenėje. 

Tyrimo rezultatai parodė, kad 97% penktų klasių mokinių  turi draugų savo klasėje. Mokiniai nurodė, kad jie su klasės draugais daug kalbasi (39%), daug žaidžia (29%) ir dalinasi daiktais (19%). Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau nei pusę (56%) mokinių niekada negalvojo pereiti į kitą klasę/mokyklą, tačiau apie 33% retkarčiais apie tai galvoja.

Džiugina, kad kartais (78%) mokinių pastebi kai juos pagiria mokytojas/klasės vadovas. Pasiteiravus mokinių, jeigu jie taptų klasių vadovais, ką stengtųsi pakeisti klasėje, nurodė, kad sumažintų triukšmą, išdykavimus klasėje (15%), mažintų pykčius, patyčias tarp mokinių (14%), padėtų vaikams, kurie turi mokymosi sunkumų (14%) ir rengtų daugiau išvykų (13%). 

47% penktų klasių mokinių nurodė, kad jie kiekvieną dieną kalbasi su tėvais/globėjais apie tai, kas vyksta mokykloje. O 52% mokinių nurodė, jog tėvai/globėjai jiems padeda kada jie prašo pagalbos. 

Nuostabus rezultatas – net 68% penktų klasių mokinių jaučiasi saugus mokykloje, nes žino, kad jiems mokykloje padės mokytojai, administracija; turi savo ir kitose klasėse draugų; smagu leisti pertraukas su mokiniais; koridoriuose yra budinčių mokytojų; mokykloje draugiški žmonės; turi galimybę nueiti į biblioteką ir ten ramiai paskaityti knygą; mokykloje neįleidžiami pašaliniai asmenys dėl rakinamų durų, aptvertos teritorijos ir stebimų vaizdo kamerų; šalia mokyklos yra Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir kariai. 

15% penktų klasių mokinių nesaugumo jausmą sukelia bėgiojimas koridoriais, mušimasis; klasėje skraidantys daiktai; triukšmas klasėje pertraukų metu.

Mokyklos švietimo pagalbos specialistų rekomendacijos mokinių tėvams:

  • kalbėkite su savo vaiku ir kartu  sukurkite supratimą, kad vaikas žengė į kitą, svarbų ir naują gyvenimo etapą. Leiskite klysti, taisyti savo klaidas ir mokytis iš jų;
  • aktyviau kalbėkitės ir domėkitės, kaip vaikui sekėsi mokykloje, teiraukitės, kokius jausmus jis išgyvena patyręs sėkmę arba nesėkmę pamokoje ir bendraudamas su kitais mokiniais, klasės vadovu/e;
  • palaikykite ir padrąsinkite vaiką sunkiuose gyvenimo etapuose. Leiskite jam iškalbėti patiriamus jausmus (pyktį, džiaugsmą, nerimą, susirūpinimą ir kt.);
  • palaikykite klasės mokytoją ir diskutuokite su vaiku, kaip dera elgtis, kai kas nors išvadina negražiais žodžiais ar skriaudžia. Į ką ir kur galima kreiptis pagalbos, nurodant ne tik save, kaip tėvus, bet ir klasės vadovę, pagalbos mokiniui specialistus (socialinius pedagogus, psichologus ir kt.) ar kitus suaugusius žmones, kuriuos vaikas pažįsta ir jais pasitiki;
  • palaikykite klasės mokytojo ir mokinių sukurtas taisykles ir namie, tai padės jūsų vaikui susirasti vieningą tinkamo elgesio sistemą;
  • aktyviai dalyvaukite mokyklos darbuotojų siunčiamuose anketinėse apklausose, kurių apdoroti rezultatai bus validus ir suteiks galimybę sužinoti tėvų vertinimus ir išgyvenamas problemas;
  • kartu su vaiku sudarykite vizualinę dienotvarkę, kurioje jis/ ji matytų ir žinotų, kada ir ką veikia. Tokiu būdu ugdysite vaiko savarankiškumą, tai padeda mažinti nerimo ir streso lygį. Iškilus klausimams ar neaiškumams dėl dienotvarkės sudarymo, galite kreiptis į mokyklos socialinę pedagogę Editą Sinkevič ar psichologus Vilmą Dečkutę-Žukauskienę, Martyną Kostiušką. Kontaktus rasite čia: https://www.antakalnioprogimnazija.vilnius.lm.lt/kontaktai  ;
  • ,,Tamo’’ dienyne sekite visą informaciją ne tik vaiko, bet ir savo, kaip tėvų, skiltyje. Jeigu pametėte prisijungimą prie ,,Tamo’’ dienyno, kreipkitės į ,,Tamo’’ dienyno valdymo specialistą Adomą Vasiliauską, tel. nr. 8 659 00 517, el. paštas: ukis@antakalnio.lt  / dienynas@antakalnio.lt 

Mokyklos švietimo pagalbos specialistų rekomendacijos penktų klasių mokytojams:

  • suaktyvinkite ir suintensyvinkite klasės valandėlės metu prevencinę programą ,,Paauglystės kryžkelės’’;
  • klasių valandėlių metu nuolat atnaujinkite mokinių žinias ir įgūdžius, kaip reaguoti (atsakyti) į netinkamą elgesį (fizinį smurtą, nemalonius žodžius, patyčias) bei kur ir kokios pagalbos gali gauti mokinys;
  • reguliariai priminkite mokiniams saugaus elgesio taisykles klasėje ir mokykloje;
  • skatinti kūrybines veiklas, kurios įtrauktų mokinius aktyviau dalyvauti pamokose;
  • rekomenduojame atkreipti dėmesį į penktokų nuomonę, kad juos labiausiai motyvuoja pagyrimai, patenkinami pažymiai ir galimybė ištaisyti;
  • padėkokite mokinių tėvams už aktyvų bendravimą ir bendradarbiavimą su vaikais bei klasių vadovais;
  • kai mokinio elgesys akivaizdžiai griauna klasės mokinių ugdymosi procesą pamokos metu – taikykite ugdymo aplinkos keitimo strategiją;
  • bendradarbiaukite su mokyklos švietimo pagalbos specialistais prevencijos klausimais, sprendžiant konfliktines situacijas, patyčias. Pastebėkite galimus vaiko teisių pažeidimus, mokinio mokymosi ir elgesio sunkumus ir aptarkite tai su specialistais;
  • siekite mokinių tėvų aktyvaus dalyvavimo ir bendradarbiavimo vaiko ugdyme;
  • ugdykite mokinių supratimą, kad kiekvienas turi teisę klysti, taisyti savo klaidas ir mokytis iš jų.

Pagal anketinės apklausos apibendrintus rezultatus matome, kad penktų klasių mokiniai sėkmingai adaptavosi ir antrą pusmetį pradėjo jau patys spręsdami klasėje iškylančias problemas. Sustiprintas socialinis emocinis ugdymas davė gerų rezultatų – mokiniai nebijo prašyti ir priimti pagalbą, jiems rūpi ugdymo rezultatai, jie patys nori kurti savo aplinką ir tikrai supranta kas jiems padeda mokytis, o kas – trukdo. 

Mokyklos švietimo pagalbos specialistų vardu linkime sėkmingo pavasario, daug kūrybingų idėjų, sveikatos. Esame pasirengę padėti jums rasti pačius geriausius problemų sprendimus.