Pr. Rgs 20th, 2021

Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Demokratine mokykla.  Demokratinis ugdymas – tai alternatyvaus ugdymo forma, grindžiama suaugusiųjų ir vaikų lygybės, abipusės pagarbos bei mokinių laisvės rinktis ugdymo turinį principais (IDEA).  Demokratinių mokyklų patirtis liudija, jog šie principai iš esmės keičia mokinių motyvaciją mokytis ir padeda augti autentiškai, išsilavinusiai bei pilietiškai aktyviai jaunajai kartai, gebančiai įveikti XXI a. kylančius iššūkius. Vienas demokratinio ugdymo  ramsčių – pasitikėjimas vaiku, jo vidiniu smalsumu ir gebėjimu priimti sprendimus. Šio ugdymo siekiamybė – kad vaikai augtų be baimės ir taptų atsakingi, empatiški ir savarankiški piliečiai.

Demokratinio ugdymo mokyklos remiasi dviem pagrindiniais principais:

  1. Socialinė demokratija.

    Socialinė demokratija – demokratijos ir lygybės principais grindžiama bendruomenė: pagarbus ir lygiavertiškas santykis tarp mokinio ir mokytojo, bendrai kuriami bendruomenei aktualūs susitarimai ir taisyklės, drauge sprendžiamos problemos. Demokratinėse mokyklose  rengiami mokyklos susirinkimai, kuriuose visi bendruomenės nariai turi lygias balso teises – nepriklausomai nuo jų amžiaus ar statuso. Moksleiviai ir mokytojai dalyvauja kaip lygiaverčiai nariai sprendžiant dėl mokyklos taisyklių ir susitarimų. To rezultatas – tolerantiškos, atviros, atsakingos asmenybės, gebančios išreikšti savo ir įsiklausyti į kitų nuomonę.

  2. Ugdymo demokratija.

    Ugdymo demokratija – tai asmeniniu apsisprendimu grindžiamas mokymasis (vaikas renkasi ką, kiek, kada ir su kuo mokytis).

Vertėtų pabrėžti, jog demokratinio ugdymo idėjos nėra naujiena – užsienyje sėkmingai veikia ne vienas tokio ugdymo pavyzdys, esminės šio ugdymo idėjos ne kartą pagrįstos įvairiuose tyrimuose. Taip pat svarbu paminėti, kad demokratinės mokyklos tarpusavyje gali skirtis – viena
pagrindinių to priežasčių yra tai, kad susitarimus priima ir kuria visa mokyklos bendruomenė, atsižvelgdama į tai, kas jai yra svarbu ir aktualu. Be to, demokratinio ugdymo principų diegimas priklauso ir nuo šalies įstatymų. Kadangi Lietuvos mokyklos dirba bendrųjų ugdymo programų rėmuose, dėmesys šiame projekte skiriamas socialinės demokratijos praktikų diegimui ir stiprinimui.

Pasak demokratinio ugdymo eksperto, ilgamečio ,,Summerhill“ mokytojo Leonardo Turtono, demokratinis ugdymas nedaro vaikų nekontroliuojamų, jis padeda jiems tapti supratingais ir jautriais. Taip pat mokytojas teigia, jog vaikams patinka struktūra, tvarka ir įstatymai, jeigu jie turi galimybę prisidėti prie jų kūrimo. Tuomet jie patys jaučia atsakomybę už savo sukurtus įstatymus, tvarką ir entuziastingai prižiūri, kad būtų jų laikomasi.

Demokratinis ugdymas remiasi žmogaus teisėmis. Jo tikslas – padėti jauniems žmonėms tapti savarankiškais, atsakingais vietos bendruomenės ir viso pasaulio nariais. Diegiant demokratinio ugdymo principus užkertamas kelias tokioms visuomenės problemoms kaip patyčios, netolerancija, smurtas. Demokratinėse mokyklose pilietiškumo ir žmogaus teisių ugdymas yra suprantamas ne kaip metodinė medžiaga, o kaip pedagoginės gairės, kuriomis kasdieniame gyvenime vadovaujasi visa mokyklos bendruomenė.
„Demokratinio ugdymo vienas svarbiausių dalykų yra mąstymas apie problemų sprendimą bei apie žmogiškąją prigimtį ir jos sudėtingumą. Dėl to kiekvienas turi teisę balsuoti, turi teisę spręsti. Kiekvienas turi teisę būti įtrauktas į sprendimų priėmimą. Tie, kurie galbūt nebalsavo, turi kažkaip pareikšti savo nuomonę, ją pagrįsti ar pritarti. Demokratinis ugdymas padeda žmonėms bręsti“, – mano L. Turtonas.

Daugiau >>>.

Prisegti failai: