Vienas iš priklausomybės apibūdinimų – tai nekontroliuojamo ir žalingo elgesio ratas. Tarp įvairių priklausomybės formų bendra yra tai, kad stebimas piktnaudžiavimas psichoaktyvia medžiaga, maistu, skaitmeniniais prietaisais – bet kuo kas sukelia nuotaikos pakitimus. Stimuliacijos pasekoje – stebimas nuotaikos pakilimas, negavus – nuotaikos pablogėjimas.
Priklausomybės vystymosi stadjos
- I stadija – vidiniai pokyčiai. Šioje stadijoje įvyksta priklausomo asmens asmenybės pokyčiai. Viskas prasiseda nuo įsimintino, intensyvaus, sukėlusio stiprų įspūdį susidūrimo su traukos objektu, sukėlusio stiprų nuotaikų pasikeitimą.
- II stadija – gyvenimo būdo pasikeitimas. Priklausomas elgesys suaktyvėja, padažnėjaElgesys vis mažiau kontroliuojamas. Žmogus ima meluoti, išsisukinėti, kaltinti kitus. Piktnaudžiavimo objektas tampa ryšio su pasauliu simboliu. Aplinkiniai tik trukdo ir atrodo, kad niko nesupranta. Šeimos nariai įsitraukia į situaciją jausdami gėdą ir kaltę dėl priklausomo asmens elgesio (Budelis-Auka-Gelbėtojas)
- III stadija – gyvenimo sudužimas. Žmogus nesirūpina savimi, svarbus tik piktnaudžiaujantis elgesys. Didėja izoliacija, vienišumas. Gali kilti mėginimų manipuliuoti artimaisiais, dėl noro juos prisirišti „Niekas manimi nesirūpina“, „Tu vienintelis, kurį turiu“ ir pan. Gali kilti minčių apie savižudybę.
Vaikų priklausomybės priežastys
Vaikų priklausomybės priežastys – netikę santykiai už kuriuos atsakingi yra šalia jų esantys suaugusieji. Ankstyvosios vaikystės patirtys, susijusios su bejėgiškumu, atstūmimu ir nuvertinimu, dažnai paveikia visą likusį žmogaus gyvenimą.
- Pirminis smalsumas ir noras kurti virsta abejingumu.
- Laisvumas ir nuoširdumas – susikaustymu.
- Prigimtinis atvirumas – uždarumu.
- Gebėjimas žavėtis – augančiu nepasitenkinimu, paauglišku abejingumu viskam.
Blogiausia, kad tai, kuo pavirto dėl negatyvios santykių patirties, vaikai laiko savo tikruoju „Aš“ ir bando pagal galimybes apginti nuo bet kokios grėsmės. Dėl šios priežasties jie nepripažįsta, kad galėtų patirti džiaugsmą mokydamiesi ir atrasdami, jie tampa svetimi savo ankstesnei savasčiai.
Daugeliui į tokias pinkles pakliuvusių jaunuolių kompiuterinių žaidimų pasaulis tampa vieninteliu, kuriame jie nepatirdami konfrontacijos su savo naujai susikurta savastimi gali būti tokie, kokie yra iš tiesų: nesuvaržyti, smalsūs, džiaugsmingai besimokantys, susižavėję, ištvermingi ir kompetetingi. Tai jų tikroji savastis, kuri negali atsiskleisti niekur kitur: nei šeimoje, nei mokykloje, nei būreliuose ar tiesiog tarp vienmečių draugų.
Virtualiuose pasauliuose jie gali būti savimi. Čia jie pailsi nuo skausmo, kurį išgyvena tikrovėje dėl nutolimo nuo savęs pačių. Čia pagaliau nereikia dėti tiek pastangų savo naujo, patiems sau svetimo „Aš“ įtvirtinimui. Kasdien prisėdus prie kompiuterio patiriamas išsilaisvinimas ir palengvėjimas, kurio vaikai taip paprastai neišsižadės. Pernelyg jie ten gerai jaučiasi.
Sprendimas: būtina sudaryti sąlygas realiame gyvenime vėl susirasti tai, ką jie prarado.
Bet tai nebus lengva, neseniai pasirodęs filmas “Oazė: Žaidimas Prasideda” (Ready Player One), 2018 metų, kaip tik kalba apie tai, kokia virtuali tikrovė patraukli, dėl savo intensyvumo, o realiame pasaulyje viskas vyksta lėtai.