Informacija

TAI PRIVALĖTŲ ŽINOTI KIEKVIENAS PEDAGOGAS

(Parengta, remiantis šiais šaltiniais: Pivorienė R. V., Striunga S., Sturlienė N. (2016), Tai privalėtų žinoti kiekvienas pedagogas; Mikėnienė V., dr. Polukordienė K.O., dr. Skruibis P., Trofimova J. (2012), Savižudybės prevencija mokykloje; Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (2017), Dėl Vilniaus miesto savivaldybės savižudybių rizikos valdymo algoritmo patvirtinimo)

Visiems, kas ras šį laišką:

Marija nekenčia mokyklos. Eiti į mokyklą – nėra tai, ką ji mėgsta daryti. Nesvarbu, kaip sunkiai ji stengiasi, viskas, ką ji bedarytų – nesiseka. Ji pavargo bandyti. Mokytojai pyksta, kai ji neatlieka užduoties. Vaikai juokiasi iš jos ir vadina kvaila. Marija nebegali normaliai galvoti. Praeitą naktį ji praverkė. Aš galiu pasakyti, kiek skausmo yra jos akyse. Kodėl kiti to nemato?

Ji pabėgs ir pradės gyvenimą iš naujo. Galbūt, ji gali susirasti naujų draugų, kurie neatstums jos. Galbūt, ji gali atrasti ką nors, ką ji gali daryti teisingai.

Marija yra pavargusi nuo skausmo. Jai baisu, ji jaučia neviltį. Ar nori kas nors jai padėti?

Marija žino, ji bus didžiulė našta kiekvienam. Marija nebegali daugiau to pakelti. Jos greit nebebus. Ji neturi draugų, su kuo galėtų pasidalinti skausmu. Marija negali susitvarkyti su nesėkmėmis ir atmetimu. Marijai reikia taip nedaug, kad būtų laiminga.

Mano vardas Marija


KRIZĖ GALI IŠTIKTI KIEKVIENĄ

Nuo gyvenimo sukrėtimų nesame apsaugotas nė vienas. Dažniausi paauglių krizių šaltiniai:

  • Problemos šeimoje: tėvų skyrybos, nesantaika (problemiški santykiai su abiem tėvais ar vienu iš jų).
  • Problemiški santykiai su bendraamžiais.
  • Nesėkmės moksle.
  • Vertybių ar artimų žmonių praradimas.
  • Patirtas pažeminimas ar nusivylimas savimi.
  • Artimų žmonių, ypač vieno iš tėvų, mirtys, jų sunkios ar mirtinos ligos (onkologinės ir kt.).
  • Šeimos narių mėginimai nusižudyti ir savižudybė.
  • Bendraamžio ar draugo savižudybė.

VAIKŲ IR PAAUGLIŲ SAVIŽUDYBIŲ YPATUMAI

Dauguma žmonių netiki, kad vaikas ar jaunuolis gali žudytis. Dažniausiai šeima įvykį neigia, sako, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas ar į savižudybę panašus elgesys, o ne suicidinis mėginimas. Visgi vaikai žudosi. Nors savižudybės yra retas reiškinys tarp vaikų iki 12-os metų, bet vis dėl to jos yra dažnesnės nei dauguma žmonių įsivaizduoja.

Palyginti retai vaikai nusižudo, dažniau mėgina nusižudyti, dar dažniau galvoja apie savižudybę.

Apibendrinant vaikų savižudybes, svarbu atsižvelgti į vaiko sąmoningumą ir mirties supratimą, į savižudybės ženklus, bei svarbu suprasti savižudybės procesą.


MIRTIES SUPRATIMAS

Skirtingo amžiaus vaikai mirtį suvokia skirtingai.

  • Vaikai iki 7 metų suvokia mirtį kaip laikiną, todėl gali pamėginti „truputį numirti“.
  • 7 – 12 metų vaikai mirtį suvokia kaip personifikuotą ir laikiną; mirtį lemia išorinės priežastys.
  • 12 metų vaikai – jauni paaugliai – jau suvokia mirtį kaip gyvenimo pabaigą; mirtį lemia vidiniai biologiniai procesai.
  • Netgi vyresni paaugliai gali klaidingai suprasti mirtį.

SAVIŽUDYBĖS PROCESAS

Savižudybė visada yra procesas, o ne netikėtas įvykis. Šis procesas vystosi keliais etapais nuo minčių, ketinimų iki veiksmų:

Pirmas etapas- mintys apie savižudybę:

  • Šiame etape vaikas/jaunuolis realiai dar nenori mirti, bet pagalvoja apie savižudybę, kaip apie vieną iš galimų sprendimų.
  • Vaiko/ jaunuolio mintys apie savižudybę gali būti bendresnio pobūdžio, pvz., nenoras būti gimusiu arba noras būti mirusiu, arba labai konkrečios- kai sukuriamas konkretus savižudybės planas, numatoma, kada, kur ir kaip gali būti įvykdyta savižudybė.
  • Kuo mintys konkretesnės, trunka ilgesnį laiką, tuo didesnė tikimybė, kad jos pavirs ketinimu nusižudyti.

Antras etapas- ketinimas nusižudyti:

  • Realus vaiko, paauglio noras mirti didėja- savižudybė pradeda atrodyti kaip vienintelis ir pats geriausias sprendimas. Šiame etape savižudybės rizika yra pakankamai aukšta.
  • Pradedama galvoti apie būdus, kaip būtų galima nusižudyti, detalizuojamas savižudybės planas.
  • Dažniausiai apie savo ketinimus ir planą nusižudyti pranešama tiesiogiai arba netiesiogiai. Apie ketinimą žudytis užsimenama dvejopai: žodžiu ir elgesiu.
  • Užuominų atsiranda dėl ambivalentiškų išgyvenimų- gilaus noro mirti, nutraukiant kančias, ir nuo neatsiejamo troškimo ir vilties, kad kas nors padės, išgelbės (daugeliu atvejų aptinkama, kad nusižudžiusieji prieš savižudybę žodžiu ar elgesiu apie tai buvo užsiminę.
  • Jei žmogus yra apgalvojęs savižudybės planą, žino, kaip ir kada jis galėtų nusižudyti, ir tam ruošiasi, savižudybės tikimybė labai didelė.

Trečias etapas- veiksmai:

  • Vaikas, paauglys apsisprendžia galutinai, dėl to kartais gali pagerėti jo nuotaika.
  • Atsiranda atsisveikinimo ženklų: reikšmingų užuominų, poelgių, atspindinčių priimtą sprendimą.
  • Galutinis apsisprendimas gali trukti keletą savaičių arba dienų, o veiksmas po apsisprendimo įvyksta per 48 val.
  • Mirtinos baigties tikimybė yra labai didelė.

SAVIŽUDYBĖS ĮSPĖJAMIEJI ŽENKLAI

Tai savižudybės grėsmės signalai, kurie praneša apie jau vykstančią savižudybės krizę ir ketinimą nusižudyti:

Elgesio pakitimai:

  • Agresyvus tampa pabrėžtinai socialus, mandagus, o geras tampa agresyviu ir pan.
  • Anksčiau bendrauti linkęs vaikas, paauglys staiga tampa uždaras; arba paprastai santūraus būdo vaikas, paauglys staiga ima labai bendrauti ir ieškoti pavojingų nuotykių.
  • Žalingų įpročių, kurių nebuvo anksčiau, atsiradimas arba jų sustiprėjimas.
  • Asmenybės destrukcija ir asocialaus elgesio atsiradimas (beprasmiškai rizikuoja, pavagia, nuvaro mašiną ar pan.).
  • staiga pablogėja vaiko, paauglio pažangumas.
  • netikėtai susidomima mirtimi.

Kalbos ženklai/ mąstymo ženklai, atsispindintys kalboje:

  • Kalbėjimas apie mirtį, beprasmiškumą gyventi
  • Tiesiog plepėjimas apie mirtį (neviltis dėl problemų sprendimo, beprasmiškas gyvenimas, geriau būtų mirti ir pan.)
  • Vaikai ir jaunuoliai gali tiesiogiai išsakyti savo mintis: „Aš padarysiu sau galą“ arba „Aš noriu mirti“, arba užuominomis, sakydami: „Aš einu susitikti su savo (mirusia) mama“ arba „Aš visuomet maniau, kad mirsiu jauna“.
  • Vaikų užrašuose, piešiniuose, rašinėliuose, eilėse, muzikoje, dienoraščiuose taip pat galima rasti tiesioginių arba netiesioginių savižudiškų minčių, svarbių užuominų apie savižudybę.
  • Vaiko ar jaunuolio susiaurėjęs, arba tunelinis, mąstymas, kurio apraiškas gali signalizuoti tokie jo pasisakymai: „Manęs niekas niekada nemylėjo. Tik tėtis (miręs) mane mylėjo“; „Močiutė buvo vienintelė, kuri mane mylėjo“; „Tėvas visada bus toks“ ir t.t. Žmogus dažnai vartoja žodžius „tik“, „visada“, „niekada“, „amžinai“.

Gestų kalba

Rodo gestą, kaip galima nusižudyti: perbraukia po kaklu, rodo, kaip galima pasikarti ar pan.

Grasinimas (pvz., kai numirsiu, tada žinosit!)

Savęs žalojimas (pvz., chroniškas savęs žalojimas, pakartotini mėginimai nusižudyti; alkoholio, narkotikų, neatsargus vaistų vartojimas)


KAIP PADĖTI

Bet kuris Vilniaus Antakalnio progimnazijos darbuotojas atpažinęs mokinį, turintį minčių apie savižudybę:

  1. nedelsiant informuoja progimnazijos psichologes (o joms nesant, direktoriaus pavaduotoją ugdymui);
  2. esant aukštai mokinio/- ės savižudybės rizikai progimnazijos darbuotojas mokinio/- ės nepalieka vieno/-os ir palydį pas progimnazijos psichologę.

NIEKADA NEŽADĖKITE LAIKYTI PASLAPTYJE SAVIŽUDYBĖS KETINIMO.

Ir dar…

MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBES:

Mitas: Žmonės, kurie kalba apie savižudybę, nesižudo.

Faktas: 80% nusižudžiusiųjų aiškiai įspėjo apie savo ketinimus. Į žmones, kurie kalba apie savižudybę, turi būti žiūrima rimtai. Jie siekia ne tik dėmesio, jie PRAŠO PAGALBOS.

Mitas: Kalbos apie savižudybę gali paskatinti mintį taip elgtis.

Faktas: Kalbėjimas apie savižudybę nepaskatins žmogaus aktyviems veiksmams. Atvirkščiai, tai duos galimybę kalbėti apie jausmus.

Mitas: Savižudžiai yra psichiškai nesveiki žmonės.

Faktas: Šimtų savižudžių tyrimai rodo, kad, nors savižudis ir yra be galo nelaimingas, jis nebūtinai turi būti psichiškai nesveikas.

TIK FAKTAI:

Faktas: Savižudybė yra vyraujanti paauglių mirties priežastis.

Faktas: Kiekvienam nusižudžiusiam suaugusiajam tenka vienas bandymas nusižudyti. Kiekvienam nusižudžiusiam paaugliui tenka dešimt bandymų.

Faktas: Žmogus, kartą bandęs žudytis, gali bandyti vėl, jei jam nebus suteikta pagalba įveikiant krizę.

Faktas: Kartais paaugliai slepia savo skausmą po pykčio ar žiaurumo kauke. Jie rizikuoja ar elgiasi destruktyviai, bandydami pabėgti nuo situacijos ar pakeisti ją.


KUR KREIPTIS:  PSICHOLOGINĖ PAGALBA TELEFONU

Paramos fondas „JAUNIMO LINIJA“

Tel. nr.:  8 800 28888

Darbo laikas: visą parą

www.jaunimolinija.lt.

 

VAIKŲ LINIJA

Tel.nr.: 116 111

Darbo laikas: I – VII 11:00 – 21:00

www.vaikulinija.lt

 

LINIJA DOVERIJA ( rusų kalba)

Tel. nr.: 8 800 77277

Darbo laikas: I – V 16:00 – 20:00

 

VILTIES LINIJA ( suaugusiems)

Tel. nr.: 116 123

Darbo laikas: visą parą

El. paštas: vilties.linija@gmail.com

 

PAGALBOS MOTERIMS LINIJA

Tel. nr.: 8 800 66366

Darbo laikas: I – V 10:00 – 21:00

El. paštas: pagalba@moteriai.lt

 

TĖVŲ LINIJA

Tel. nr.: 8 800 90012

El. paštas – pvc@pvc.lt

https://www.tevulinija.lt/

Prisegti failai: