Vilniaus Antakalnio progimnazija, reaguodama į vykstančius keistus švietimo procesus dėl mokyklų tinklo pertvarkos, skelbia ir pritaria kreipimuisi

LTLIETUVOS IKIMOKYKLINIŲ UGDYMO ĮSTAIGŲ , LIETUVOS PRADINIŲ MOKYKLŲ, LIETUVOS PROGIMNAZIJŲ, LIETUVOS PAGRINDINIŲ MOKYKLŲ, LIETUVOS GIMNAZIJŲ ASOCIACIJŲ

KREIPIMASIS DĖL VILNIAUS MIESTO BENDROJO UGDYMO MOKYKLŲ TINKLO PERTVARKOS

2015 m. gegužės 21 d., Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Pirmininkei
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ministrui Pirmininkui
Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo Ministrui
Lietuvos Respublikos  žiniasklaidos priemonėms

Lietuvos mokyklų veiklą atstovaujančių  asociacijų atstovai yra šokiruoti  kai kurių Lietuvos Respublikos politikų ir aukštų valdininkų veiksmais, kuriais bandoma sužlugdyti Vilniaus mieste pačių politikų patvirtintą švietimo politikos krypties įgyvendinimą ir mokyklų bendruomenėse formuoja nepasitikėjimo politiniais sprendimais nuostatą.

Naudodamiesi savo politine galia, valdininkai daro įtaką Vilniaus miesto savivaldybei bei LR Švietimo ir mokslo ministerijai, kad Vilniaus Mikalojaus Daukšos, Vilniaus Tuskulėnų bei Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinės mokyklos būtų pertvarkytos į ilgąsias gimnazijas.

Reikia priminti, kad 2011 m. kovo 17 d. LR Seimas priėmė LR Švietimo įstatymo  pakeitimo įstatymą, kurio 41 straipsnyje aiškiai įvardijamos mokyklų grupės ir jų tipai, o 7 punkte apibrėžti konkretūs reikalavimai gimnazijoms. Įgyvendindama įstatymo nuostatas, LR Vyriausybė  211 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, patvirtino  mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas tinklo kūrimo taisykles, kurių pagrindu buvo reorganizuojamos visos Vilniaus mokyklos. Vadovaujantis šio nutarimo 2.2. punktu, visos vidurinės mokyklos turėjo būti pertvarkytos į naujo tipo mokyklas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vieša paslaptis, kad Vilniaus mieste mokyklų tinklo pertvarka vyko sudėtingomis sąlygomis, nes  kiekviena mokyklos bendruomenė ieškojo ją remiančių politikų palaikymo ir bandė atrasti švietimo įstatyme spragų, o kelios  mokyklos  ryžosi sukurti savitas ugdymo sampratas, kurias pateikė LR Švietimo ir mokslo ministerijai. Tačiau naujos ugdymo sampratos sukūrimas turi turėti filosofinį pamatą ir mokslinį pagrindimą. Jis galėtų tapti Lietuvos edukologijos mokslo tikslu, nes ugdymas  yra  dar nesubrendusios kartos pilnutinis brandinimas, t. y. darymas, kad ji subręstų visais gyvenimo atžvilgiais ir visomis savo žmogiškosios prigimties išgalėmis, o mokyklos veiklos tikslas – suteikti asmeniui visaverčio gyvenimo pagrindus ir padėti asmeniui tobulinti savo gebėjimus, atsižvelgiant į mokslininkų rekomendacijas.

Mūsų žiniomis, nei Vilniaus Mikalojaus Daukšos, nei Vilniaus Tuskulėnų, nei Vilniaus Abraomo Kulviečio vidurinių mokyklų ugdymo sampratos, pateiktos LR Švietimo ir mokslo ministerijai,  nebuvo įvertintos  teigiamai, tačiau šiandien politikai jau kalba apie jų įgyvendinimą, papildomus sprendimus  ir papildomų finansų skyrimą.

Švietimo institucijų asociacijų nariai sieks šių sampratų paviešinimo ir pasilieka teisę kreiptis į LR Vyriausybės atstovą, dėl viešo intereso gynimo, į LR Seimo etikos komisiją, LR Vaiko teisių kontrolierę,  dėl lygių mokymosi galimybių švietimo sektoriuje iškraipymo ir į STT – dėl atskirų politikų ir  institucijų neteisėtų veiksmų, proteguojant atskiras švietimo įstaigas.

Manome, kad Vilniaus mieste gimnazijų tinklas yra gerai išplėtotas, ir esančiose gimnazijose yra pakankamai laisvų vietų, kad būtų galima priimti visus norinčius mokytis. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė skendi skolose ir nėra pajėgi visose švietimo įstaigose užtikrint tinkamą, higieninius reikalavimus atitinkančią mokymosi aplinką, Vilniaus Abraomo Kulviečio, Vilniaus Mikalojaus Daukšos ir Vilniaus Tuskulėnų ilgųjų gimnazijų steigimas ir jų papildomas finansavimas nėra tinkamas sprendimas. Šis sprendimas  nepadės pagerinti visų Vilniaus mokinių ugdymo kokybės, o tik sukels Vilniaus  mokyklų bendruomenių nepasitenkinimą ir nusivylimą politiniais sprendimais.

Šiuo kreipimusi siekiame visų Vilniaus miesto vaikų,  o ne dalies mokinių gerovės, siekiame pradėtos švietimo reformos užbaigtumo, teisingumo švietimo sektoriuje, lygių galimybių visiems Vilniaus vaikams ir demokratinių  procesų Lietuvoje užtikrinimo.

Lietuvos ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentė Liucija Milašauskienė, Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų tarybos narė Jūratė Mikulskienė, Lietuvos progimnazijų asociacijos tarybos pirmininkas Viktoras Blinovas, Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas  Edmundas Grigaliūnas, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacijos tarybos narė Vajonė Strimaitienė