[pe2-image src=“http://lh5.ggpht.com/-X7oM1foUSKE/VG9697oy9qI/AAAAAAAAYos/c5QMDhlWrmw/s144-c-o/DSC01960.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115487666362547818252/20141121#6084216826000242338″ caption=““ type=“image“ alt=“DSC01960.JPG“ pe2_single_image_size=“w200″ pe2_single_video_size=“w200″ pe2_img_align=“left“ ]Ji – Mokytoja iš didžiosios raidės, turinti didžiulį patirties ir išminties bagažą. Pažįstu ją dar nuo dukros pirmos klasės, o tai reiškia – nuo 1992 metų. Tokia, kokia ji buvo tada – energinga, reikli, tuo pačiu jautri, jauki, miela, kantri, rūpestinga, visus pastebinti, nei vieno neišskirianti, kaip tikra Mama – tokia ji yra ir dabar…

Nors metų praėjo tikrai nemažai, ji neprarado meilės savo vis naujiems ir naujiems auklėtiniams.

Mylėti visus savo vaikus, neišskiriant nei vieno padaužos – jos išskirtinė savybė. Tai – ne kiekvienam duota charizma.

Visai neseniai važiavome į jos sugalvotą ir organizuotą senelių ir anūkučių kelionę į Anykščius – į ne bet kokią ekskursiją, o į Duonos kepimo šventę.

Kokia ji buvo autobuse, kad Jūs būtumėte matęs!!! Kiekvieną vaikelį dar autobuse pakalbino, paglostė, kitus nurengė, kad neperšiltų, su kiekvienu seneliu ar močiute pasikalbėjo…pagyrė jų anūkučius. Visą kelią ji globojo ir apsupo dėmesiu mus visus. Atgal važiuojant autobuse visi žaidėm žaidimus, daug juokėmės. Užtat mums kelionė neprailgo.

Etnografinėje sodyboje, kur pabuvojo ir gerb. Prezidentė, išklausėme pasakojimą apie rugio kelią, vaikai atsakinėjo į klausimus, visi gaminomės duonelės kepalėlius, o kol Duonelė kepė – kad neprailgtų, mokytoja sugalvojo žaidimų kieme su mažaisiais, bėgiojo ir gaudė vaikus, įtraukdama vėliau ir mus, senelius, į didžiulį draugystės ratą! Besisupant vaikams supynėse, saugojo, kad nenukristų, rišo šalikus, užseginėjo rūbelius, vėliau skaičiavo padaužas, rankiodama juos iš miško…

Paragavę vaišių ir gavę po savo gamintos ir iškeptos, karštos duonelės kepalėlį, dar aplankėme Arklio muziejų, pajodinėjome ir pasivažinėjome brička.

Prie Puntuko akmens mažieji antrokėliai apsupo savo Mokytoją gyvybės žiedu, trokšdami paliesti bent jos drabužių skiautelę…Taip buvo ir prieš 22 metus…ir gerokai anksčiau…

Jūs, Antakalnio progimnazijos direktorius ir visas progimnazijos ir gimnazijos mokytojų kolektyvas turite kuo didžiuotis – Mokytoja, pašventusia visą savo GYVENIMĄ mažiesiems, su jos pagalba žengiantiems į savo Gyvenimo mokyklą, vaikučiams, kurių tėvai, paskendę savuosiuose darbuose ir rūpesčiuose, turi mažai laiko bendravimui, mylinčia ir mylima, negailinčia ir neskaičiuojančia savo asmeninio laiko nei po savo darbo valandų, nei savaitgaliais.

Tai Pirmoji ir nepakartojama Mokytoja, kurios mokiniai NIEKADA nepamirš ir su meile prisimins visą savo gyvenimą!

Mums, Danieliaus močiutei ir mano dukrai, neapsakomai pasisekė, kad mano anūko Pirmoji Mokytoja yra ir visada bus Rita Norkaitienė. Gerbiu ir neapsakomai dėkoju jai dukros ir visos savo šeimos vardu.

[pe2-image src=“http://lh5.ggpht.com/-X7oM1foUSKE/VG9697oy9qI/AAAAAAAAYos/c5QMDhlWrmw/s144-c-o/DSC01960.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115487666362547818252/20141121#6084216826000242338″ caption=““ type=“image“ alt=“DSC01960.JPG“ pe2_single_image_size=“w200″ pe2_single_video_size=“w200″ pe2_img_align=“left“ ] [pe2-image src=“http://lh4.ggpht.com/–RKcOZsrEjA/VG968GFQXRI/AAAAAAAAYoc/hJpGNERd4nk/s144-c-o/DSC01899.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115487666362547818252/20141121#6084216794444225810″ caption=““ type=“image“ alt=“DSC01899.JPG“ pe2_single_image_size=“w200″ pe2_single_video_size=“w200″ pe2_img_align=“left“ ] [pe2-image src=“http://lh4.ggpht.com/-OZQryX2FrNs/VG963MKcM4I/AAAAAAAAYoU/pJL_WKtiN4A/s144-c-o/DSC01880.JPG“ href=“https://picasaweb.google.com/115487666362547818252/20141121#6084216710177239938″ caption=““ type=“image“ alt=“DSC01880.JPG“ pe2_single_image_size=“w200″ pe2_single_video_size=“w200″ pe2_img_align=“left“ ]

Pagarbiai Daina Akinienė