Deja, ne. Utėlė – viena iš seniausių žemės gyventojų, nuo neatmenamų laikų lydinti žmogų. Nepaisant toli pažengusios civilizacijos, kasmet pasaulyje 6 – 12 mln. žmonių vis dar užsikrečia pedikulioze.

Pedikulioze, arba utėlėtumu, yra vadinamas užsikrėtimas utėlėmis.

Užsikrėsti pedikulioze gana paprasta: visuomeniniame transporte, mokykloje, vaikų darželyje, sporto salėje, žaidimų metu, dėvint užkrėstus rūbus: kepures, skareles, paltus, sportinius kostiumus, įvairias plaukų juosteles ir lankelius, kaspinus, naudojant užsikrėtusio žmogaus rankšluosčius, šukas, šepečius, gulint užsikrėtusio utėlėmis žmogaus lovoje, ant čiužinio ar kilimo. Nors utėlės neskraido ir nešokinėja, jos labai greitai gali perropoti pas naują šeimininką, ypač jei yra glaudus kontaktas. Be to, jos gali pereiti nuo vieno galvos apdangalo ar apykaklės ant kito, kai rūbinėje paltai sukabinti vienas šalia kito. Todėl vaikus reikia įpratinti galvos dangalus sudėti į maišelį arba sukišti į palto rankovę.

Galvinės utėlės yra maži pilkšvos spalvos apie 2,5 mm ilgio nešokinėjantys, bet greitai šliaužiojantys parazitai. Jos gyvena ir veisiasi galvos plaukuose ir kitose plaukuotose kūno vietose, minta žmogaus krauju. Galvinės utėlės deda mažyčius baltus kiaušinėlius – glindas. Jos prisitvirtina prie plaukų, netoli galvos odos, daugiausia paausiuose, prie kaklo – ten, kur šilta ir šiek tiek drėgna dėl prakaitavimo. Po savaitės iš glindų išsirita utėlės, kurios po trijų savaičių jau būna visai suaugusios. Lervomis (nimfomis) neužsikrečiama, užsikrėsti galima tik suaugusiomis utėlėmis.

Galvinė utėlė siurbdama kraują sukelia stiprų niežulį ir dirginimą, o kasant į įkandimo vietą gali patekti išorinė infekcija ir sukelti pūlinius ar kitas odos ligas.

Vaistinėse galima įsigyti vaistų ir natūralių preparatų utėlėms ir glindoms naikinti. Plaukus reikia apdoroti pagal vaistų vartojimo instrukcijos rekomendacijas.

Tai turi padaryti tėvai ar globėjai. Ugdymo institucija gali pareikalauti tėvų raštiško patvirtinimo, kuriame tėvai ar globėjai nurodo, kokiomis priemonėmis ir kada buvo pradėtas vykdyti utėlių naikinimas.

Tėvai ar globėjai privalo pasirūpinti, kad vaikas į mokyklą sugrįžtų tik tada, kai utėlės išnaikintos (t.y. nėra nei utėlių, nei glindų).

Net ir sėkmingai išnaikinus parazitus, nėra garantijos, kad asmuo neužsikrės pedikulioze iš naujo. Taip nenutiks tik tuo atveju, jei aplinkoje neliks infekcijos šaltinio. Todėl labai svarbu, kad utėlės būtų išnaikintos visame vaikų kolektyve ar šeimoje.

Lina Miškinienė

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė

Prisegti failai: