Šiais metais Lietuvoje Kultūros diena balandžio 15-ji bus minima 14-tą kartą ir šalyje keliama Taikos vėliava. Primename, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2006 m. liepos 19 d. įteisino Kultūros dieną kaip atmintiną. Kultūros dienos data susieta su Rericho Paktusutartimi dėl kultūros vertybių apsaugos karo ir taikos metu, pasirašyta Vašingtone 1935 m. balandžio 15 d. 21 Amerikos žemynų šalies. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO HagosKultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijospagrindu.

Džiaugiamės, kad Lietuvoje plačiai minima Kultūros diena: vyksta tarptautinės konferencijos, forumai, savivaldybių kultūros darbuotojų apdovanojimai, koncertai, parodos, akcijos, kiti renginiai. Visoje šalyje šią dieną iškeliamos Taikos vėliavos, simbolizuojančios Taikos per Kultūrą idėją, išreiškiančios pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes. Taikos vėliava iškilmingai keliama Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo. 2020 metais Seimas yra paskelbęs nemažai reikšmingų temų. Tikime, kad Kultūros dienos renginiuose tai atsispindės.

Taikos vėliavos komitetas su miestų bendruomenėmis nuo 2012 metų pradėjo skelbti Taikos miestus. Kultūros dienos ir kitų renginių metu paskelbti aštuoni Taikos miestai (miesteliai): Dubingiai, Ylakiai, Rietavas, Neringa, Klaipėda, Birštonas, Jonava ir Veisiejai. Šiauliai, keldami Taikos vėliavą prie savivaldybės keturis kartus per metus po porą savaičių, prisijungia prie Taikos miestų. Šių miestų siekisįgyvendinti kultūros prioritetą visose gyvenimo srityse. Taip pat, teikiant Taikos vėliavą, yra Lietuvoje paskelbtos 22 Taikos mokyklos.

Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto, nevyriausybinės organizacijos prie Jungtinių Tautų prezidentė dr. Alicija Rodriges, įvertinusi Lietuvos taikos ir kultūros idėjų skleidimą, komiteto vardu 2015 m. rugsėjo 10 d. paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė Seimui Taikos vėliavą. Gyvename Taikos Respublikoje ir siekiame pateisinti šį įpareigojantį įvertinimą. Akivaizdu, kad vis daugiau žmonių Lietuvoje supranta kultūros prioriteto svarbą.

Kultūros dienos minėjimu balandžio 15-tąją, Taikos vėliavos kėlimu valstybės mastu bei Taikos Respublikos paskelbimu Lietuva pirmauja pasaulyje, būdama pavyzdžiu kitoms šalims. Lietuva davė impulsą Tarptautiniam judėjimui Pasaulio kultūros dienos su Taikos vėliava paskelbimą. Daugiau nei 30-yje šalių visuomenės grupės mini šią dieną.

Šiais metais Kultūros dieną balandžio 15-ją šalyje vyks renginiai, atsižvelgiant į paskelbtą valstybės lygio ekstremalią situaciją. Vilniuje Taikos vėliava kaip ir kasmet bus kelima Nepriklausomybės aikštėje. Taikos vėliavos komitetas septinti metai kviečia Respublikiniam mokinių rašiniui arba esė, skirtam Kultūros dienai. Šių metų tema – “Kaip supranti žodžius: “Kultūra prasideda nuo kiekvieno mūsų?” Ši tema aktuali visiems.

Kreipiamės į Jus, gerbiamieji kolegos ir bičiuliai, kviesdami minėti Kultūros dieną savo šeimose, bendruomenėse, rajonuose, miestuose. Kviečiame prasmingai šią dieną paminėti ir valstybės institucijas, kultūros bei švietimo įstaigas, visuomenines organizacijas.

Gražios ir prasmingos Kultūros dienos!

Taikos vėliavos komitetas, taikvelkom@gmail.com

 


Taikos vėliavos istorija ir prasmė

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena. Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu „Taika per kultūrą“ pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti. Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.

Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus Pijaus XI herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.

Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos Vėliavos simbolis reiškia ir žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.

Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. 2012 m. Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21-ąją. Meksikoje keliama Taikos vėliava įvairiomis progomis, atitinkančiomis šios vėliavos prasmę. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie JT būstinė.

Taikos vėliava 2000 m. buvo įteikta Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Kofi Annanui. Pabuvojusią kosmose Taikos vėliavą kosmonautai 2004 m. įteikė Indijos parlamentui. 2015 m. UNESCO atstovas ją įteikė Popiežiui Pranciškui. Taikos vėliava skirta visam pasauliui. Labiausiai šiuo metu ji keliama Amerikos žemynuose, o Europoje – Lietuvoje.

2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį taikos ir kultūros skleidime, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri pastoviai išskleista prezidento A.M. Brazausko salėje.

Lietuvoje 2020 metais minėsime 14-ąją Kultūros dieną. Taikos vėliava kaip ir kas metai bus keliama Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo. Visoje šalyje tą dieną miestuose ir miesteliuose išsiskleis Taikos vėliavos. Praėjusiais metais per Kultūros dieną vien Klaipėdoje iškilo 50 Taikos vėliavų. Kai kur Taikos miestuose ir prie Taikos mokyklų jos plazda pastoviai. Šiauliuose prie savivaldybės ji keliama keturis kartus per metus.

Iškeldami Taikos vėliavą, ne tik užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti. Taikos vėliava kviečia į ateities kūrybą ir grožį.

Taikos vėliavos komitetas