Šešioliktą savaitę progimnazijoje iškelsime ir džiaugsimės Taikos vėliava, linkėdami vieni kitiems kurti grožį!

      Taikos vėliavos istorija ir prasmė

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena.  Ši diena tampriai surišta su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Jos simboliu „Taika per kultūrą“ pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis  ir  žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti. Paktas tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu.

Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.

Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame  palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir  mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos Vėliavos  simbolis reiškia ir  žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.

Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. 2013 m. Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21-ąją, o 2014 m. – ir balandžio 15-ąją.  Meksikoje keliama Taikos vėliava įvairiomis progomis, atitinkančiomis šios vėliavos prasmę. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie JT būstinė. Lietuvos Taikos vėliavos komitetas yra šio komiteto skyrius.

2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį taikos ir kultūros skleidime, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika, pirmąją pasaulyje, ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri pastoviai išskleista prezidento A.M. Brazausko salėje.

Lietuvoje 2019 metais minime 13-ąją Kultūros dieną, Taikos vėliava bus keliama vienuoliktą kartą, ypač iškilmingai – prie Lietuvos Respublikos Seimo rūmų. Visoje šalyje tą dieną miestuose ir miesteliuose išsiskleis per 100 Taikos vėliavų. Iškeldami Taikos vėliavą, ne tik užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti. Taikos vėliava kviečia į ateities kūrybą ir grožį.

Vilniaus Antakalnio progimnazijoje vėliavą kelsime antrą kartą. Keldami Taikos vėliavą visiems linkime tikėjimo, meilės ir vilties bei mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti tik grožį.

 

Taikos vėliavos komitetas –

Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie JT skyrius Lietuvoje

taikvelkom@gmail.com

 

Vilniaus Antakalnio progimnazijos

direktorius Tomas Jankūnas