Vilniaus Antakalnio progimnazijos pradinių klasių mokiniai kartu su Vilniaus Antakalnio gimnazija surengė trankius šokius, kad klumpes sunešiojome ir žiemą iš savo kiemo išvarėm. Todėl po pietų žiema vis verkė, dangus prakiūro bei pravirko lietaus lašais…

Linksma užgavėnių šventė visiems, kurie nori švęsti!

Dėkojame visiems, kurie buvo su kaukėmis, gera nuotaika bei aktyviai dalyvavo ar linksmai stebėjo iš šalies. Šventes kuriame visi kartu!

Užgavėnės 2019 / Google Photos

Užgavėnės – žiemos šventė, simbolizuojanti žiemos išvarymą siekiant prisišaukti pavasarį bei žyminti paskutinę žiemos mėsiedo dieną. Šventė žavi liaudiško humoro grožiu ir kūrybingumu. Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morėsdeginimas.
Kita diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Po Užgavėnių prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų, šiuo laikotarpiu skatinamas pasninkavimas.

Per Užgavėnes tradiciškai dirbami tik lengvi darbai, gaminamas maistas bei sočiai valgoma, pramogaujama. Liaudyje sakoma, jeigu sunkiai per Užgavėnes dirbsi, tai „per visus metus nebus poilsio, nepabaigsi darbų”.
Žmonės ruošdavosi Užgavėnėms: rūpinosi kostiumais bei kaukėmis, iki šventės skubėdavo pabaigti sunkesnius ūkio darbus, išsikulti javus – sakydavo, jeigu patingėsi, pelės sukapos. Ypač daug nelaimių galinčios prisišaukti verpiančios moterys: kirmys mėsa, rūdimis apsitrauks linai, siūlai ir drobulės ir t. t. Užgavėnių dienai atėjus priešpiet gamino valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė bei linksmybės prasidėdavo. Anksčiau kai kuriuos net iš darbo anksčiau išleisdavo. Būta ir manančių, kad per Užgavėnes valgyti reikia 9 patiekalus.

Užgavėnės švenčiamos likus 47 dienoms iki Velykų, taigi data kasmet kinta nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos.

https://lt.wikipedia.org/wiki/U%C5%BEgav%C4%97n%C4%97s

Prisegti failai: