Keli patarimai mokiniams kaip rašyti rašinį

Žemiau pateikiame kelis variantus kaip rašyti rašinį. Visų patarimų nebūtina laikytis. Pasirink tuos, kurie tau tinkamiausi. Vertink patarimus kritiškai:)


I. Kaip rašyti rašinį?

Pasiruošimas

  1. Aktualumas: pamąsto ir pasižymi, kuo jiems svarbi rašinio tema? (Jei nusprendžia, kad tema nesvarbi, nutaria, kad neturės ką veikti akademijoje, kurioje ši tema bus nagrinėjama).
  2. Minčių lietus: užsirašo viską, kas šauna į galvą perskaičius rašinio temą (žymisi net ir absurdiškiausias mintis – iš jų gali išsikristalizuoti genialiausių įžvalgų).
  3. Perskaito jiems siūlomą literatūrą. Skaitydami žymisi svarbias ir patikusias mintis (tiksliai pasižymi, iš kur ši mintis (knyga, straipsnis), bei puslapį).
  4. Prikaupę nemažai minčių, išsirenka labiausiai patikusias ir pradeda rašyti (juodraštinis variantas). Žinoma, berašant jiems kyla vis naujų minčių, Anabelė ir Marius pradeda svarstyti (jei svarstytų tik mintyse, vėliau gali ką nors pamiršti).
  5. Peržvelgę savo tekstą jiedu išsirenka vieną teiginį (problemą), kurį nori savo rašiniu apginti (paaiškinti). Tai gali būti tiesioginis sakinys (teiginys), arba klausimas (problema). Šis teiginys (problema) gali būti rašinio pavadinimas, bet nebūtinai. Jie supranta kaip svarbu išsirinkti tik vieną teiginį (problemą), kad tikrai galėtų jį pagrįsti (paaiškinti).
  6. Užsirašo bent tris argumentus, kuriais pagrįs pasirinktą teiginį. Kiekvienam argumentui rašinyje paskiria po pastraipą ir joje paaiškina, pateikia citatų, pavyzdžių, kurie padėtų suprasti, ką Anabelė ir Marius nori pasakyti.
  7. Apsibrėžia sąvokas, t.y. nurodo, kaip supranta esminius darbe vartojamus žodžius (pvz. tauta, valstybė, kosmopolitas ir pan.). Jiedu nevartoja žodžių, kurių reikšmės nesupranta.
  8. Galiausiai užduoda sau klausimą – „O kas iš to?“. Parašysime rašinį, bet kas iš to? Kuo jis bus vertingas: ką naujo supratome ar seno patvirtiname, jei sprendžiame problemą, ką siūlome.

Rašymas

Rašinio dalys:

–        Įžanga: problemos aktualumas ir ginamas teiginys. Suintriguokite skaitytoją (jūsų bendraamžį ir vadovą), kad norėtųsi skaityti toliau.

–        Temos plėtojimas (dėstymas): argumentai, kuriais pagrindžiate teiginį, jų parėmimas citatomis, vaizdiniais. Prisiminkite, kad kiekviena pastraipa skirta vienam argumentui.

–        Išvados: Apibendrinimas (ką supratau?), pagrindinis akcentas – „O kas iš to?“.

Apipavidalinimas:

–        Venkite korektūros klaidų, kurios atspindės vertintojams jūsų nevalyvumą ir mažaraštystę. Naudokite lietuviškas (!) raides, kabutes („ … “), teisingai rašykite trumpuosius ir ilguosius brūkšnius. Rašiniai, kurie parašyti ne lietuviškais rašmenimis arba kuriuose esama daug klaidų – bus nevertinami.

–        Tekstas rašomas ant balto neliniuoto popieriaus A4 formato lapuose Times New Roman 12 pt šriftu ir 1,5 intervalu tarp eilučių. Jis privalo būti sulygiuotas. Teksto puslapyje iš kraštų paliekamos tuščios paraštės: kairėje pusėje – 30 mm, dešinėje – 10 mm, viršuje – 20 mm, apačioje – 20 mm.

–        Tituliniame lape darbo pavadinimas rašomas Times New Roman 16 pt šriftu ir paryškinamas (žr. 1 priedą).

–        Teksto lapai numeruojami ištisai, pradedant tituliniu (šio lapo numeris nerašomas) ir baigiant literatūros sąrašu. Puslapio numeris rašomas teksto apačioje tuščios paraštės dešinėje pusėje arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei brūkšnelių.

–        Jei rašinį nusprendėte rašyti ranka – atlikite tai tvarkingai.

–        Jeigu cituojate, darykite tai naudodamiesi skliausteliais – (pavardė: data, puslapis); pvz. – (Weigel: 2008, 22).

–        Jei ne cituojate, o perpasakojate kito autoriaus mintį, būtinai praneškite apie šios minties autorių (pvz. Mano mama teigia, kad …; Anot mano tėčio, …), nes kitaip tai bus melagystė (skaitantys manys, kad jūs sugalvojote tai) ir vagystė (pasisavinsite kito žmogau mintį).

Paskutiniai žingsniai

Parašius rašinį patartina jį palikti pastovėti dienai ar dviem ir tuomet dar kartą perskaityti. Ne tik tam, kad pataisytumėte klaidas (tiek gramatines, tiek stiliaus). Jūs turite tapti mokslininkais, kuriems reikia įvertinti rašinį: pamąstykite, už ką galėtumėte pagirti rašinio autorių, kur pateiktumėte pasiūlymų, o galiausiai pagalvokite, ar priimtumėte darbo autorių į Moksleivių ateitininkų akademiją. Nuo mokslininko įvertinimo priklauso, ar darbą jau siunčiate, ar dar taisote. Vertindami vadovaukitės šiais penkiais klausimais: ar turinys atitinka temą, ar gerai parinkti argumentai, ar turinys išbaigtas (įvadas, dėstymas ir išvados yra savo vietose ir atitinka savo pobūdį), ar paisoma lietuvių kalbos gramatikos, ar rašinio apipavidalinimas techniškai tvarkingas?


II. Kaip rašyti rašinį?

Toks klausimas nekiltų žmonėms, kurie turi literatūrinių gabumų arba linkę į humanitarinius mokslus, tačiau tie, kurie linkę labiau į tiksliuosius mokslus, dažnai susiduria su literatūriniais sunkumais. Jeigu reikia aprašyti skaitytą kūrinį tai yra lengviau, tačiau, jeigu kūrinį reikia „ laužti iš piršto „ be abejo sunkiau.

Taigi, norint parašyti rašinį reikia idėjos. Galite susidaryti kūrinio dėstymo planą. Pirmiausia įžanga, tada dėstymas ir pabaiga.

Įžanga turi būti kaip įvadas, kuris supažindina su tolimesniu dėstymu. Taipogi pradžioje rašomos įvairios mintys, patarlės ar pasisakymai, kurie atspindi temą.

Toliau seka dėstymas – tai svarbiausia kūrinio dalis, kurioje pateikiama pagrindinė mintis. Rašykite tvarkingai, pastraipomis, kuriose aiškiai išdėstoma kūrinio eiga ar veiksmas, nepamiršdami kiekvienos detalės.

Jums nekils abejonių kaip rašyti rašynį, jeigu būsite gerai susipažinęs su literatūriniu kūriniu. Aprašydami jį būtinai juo ir remkitės. Cituokite kiekvieną svarbesnį įvykį, po citatos negalima pradėti naujos minties, taip pat citata negalima užbaigti pastraipos, būtina parašyti savo mintį.

Na, o pabaiga, nesvarbu ar jūsų kurtų ar skaitytų ir aprašytų rašinių, turi būti su moralu, kuriame jūs išdėstote savo nuomonę bei išaiškinate pagrindinę kūrinio mintį. Tikiuosi gavote atsakymą į klausimą „ kaip rašyti rašinį?„.


III. Kaip rašyti rašinį?

Visų pirmiausia, prieš pat pradedant rašyti rašinį, jums reikia nuspręsti jo temą. Taip pat verta paminėti, jog labai svarbu būti literatūriškai „išprususiu“. Tai reiškia, jog turite būti perskaitęs visas privalomos literatūros skyrelio knygas. Kad ir kiek stebintų, tačiau nė vienas rašinys neapsieina be moralizavimų ir palyginimų, pavyzdžiui iš Kairienės gyvenimo. Būtent tema vienija visą informaciją į vientisą grandinę.

Kaip rašyti rašinį?

  • Rašinio struktūrą jau daugmaž žinoma visiems. Įžanga(pradžia, dėstymas(branduolys), pabaiga(apibendrinimas). Kai jau turite temą, dar neskubėkite rašyti rašinio.
  • Pirmiausia susidarykite trumputį planą. Nebijokite suskaidyti įžangos, dėstymo bei pabaigos į atskiras dalis. Kuo jums viskas bus aiškiau, tuo geriau.
  • Nepagailėkite skirti laiko gramatikai. Tai tikrai nėra neišmokstamas dalykas. Apmaudu kai meniškos sielos žmonės gauna žemus įvertinimus dėl gramatinių klaidų.
  • Niekada nerašykite rašinio „vienu prisėdimu“. Visada apgalvokite tai, ką rašysite, pasverkite visus „už“ ir „prieš“.
  • Ir dėl dievo meilės, pasirašykite rašinį pirmiausia į juodraštį. Patikėkit, šis patarimas jus gali ir išgelbėti.

Norintiems rašyti rašinį – rašinio struktūra

Įžangoje užsiminkite apie autorių, jo gyvenimą. Jeigu aprašote kokį nors kūrinį (o taip ir būna dažniausiai), nurodykite jo rūšį. Galite nurodyti ir autoriaus kūrybos bruožus, tačiau per daug neišsiplėskite. Pasilikite „kvapo“ dėstymui.

Dėstymas pati svarbiausia rašinio, ar bet kokios kitos formos teksto dalis. Būtent dėstyme sprendžiamas probleminis klausimas, pateikiami teiginiai, argumentai, bei įvairių pusių nuomonės. Jūsų pagrindinė užduotis dėstymo pastraipoje yra sudominti skaitytoją, kad jis norėtų skaityti toliau. Jums bus labai sunku rašyti rašinį, jeigu nežinosite to. Tiesa, skaitytojų sudominimas turiniu gali būti vadinamas užuomazga. Tačiau nepamirškite, jog  visi veiksmai gyvenime turi ir atoveiksmius. Taip ir rašinio rašyme. Užuomazga turi atomazgą.

Pabaiga svarbesnė nei įžanga, tačiau nenusileidžia ir dėstymo pastraipai. Visi nori sužinoti, kokia bus kūrinio pabaiga. Juk kai kurie žmonės kitaip net knygų ir neskaito – pradeda jas skaityti nuo pabaigos. Patarimas, kurio dėka visada paliksite skaitytojams gerą įspūdį būtų paprastas, jūsų rašinio pabaiga turi būti netikėta. Ir pabaigai, rašyti rašinį tikrai nėra sunku. Pirmiausias dalykas, kurį turėtumėte padaryti, prieš pradedant jį rašyti – nusiteikti pozityviai, jog jums pavyks tai padaryti.


IV. Kaip rašyti rašinį? 

PATARIMAI, KAIP RAŠYTI RAŠINĮ

Tema – tai labai svarbus teksto dalykas. Tiek skaitydami knygą, tiek rašydami rašinį, pradedame nuo temos. Rinkdamiesi skaityti knygą, klausiame, apie ką ta knyga.

Prieš rašydami rašinį, pirmiausia turime žinoti temą. Tada jau planuojame, apie ką rašysime, renkame žodžius ir sakinius, juos grupuojame. Tema surinktą medžiagą sujungia, suvienija. Jeigu yra tema apie žiemą, tai ir svarstai, kokia tada gamta, ką veikia vaikai, kas galėtų nutikti, pavyzdžiui, slidinėjant, čiuožiant ar važinėjantis rogutėmis.

Pagrindinė mintis pasako, ko siekiama pasakojant.

Dažnai ta mintis gali būti pasakyta teksto pabaigoje.

Rašydami prisiminkite pasakojimo sandarą. Pasakojimas (žodžiu ar raštu) susideda iš įžangos (pradžios), dėstymo (branduolio) ir pabaigos.

Tiek įžanga, tiek pabaiga paprastai būna trumpos. Rašinio pradžioje dažnai pasakoma, apie ką bus pasakojama, nurodomi veikėjai, veiksmo vieta ir laikas.

Visiems būna smalsu, kuo pasakojimas baigsis. Todėl pabaiga labai svarbi. Dar įdomiau, kai pabaiga netikėta.

Svarbiausia dalis, be abejo, branduolys – tai nuosekliai išdėstyti įvykiai. Kad pasakojimas būtų įdomus, reikia pasakoti taip, jog skaitytojas norėtų sužinoti, kas bus toliau. Tai nelengva. Geriausiai pradėti nuo veiksmo užuomazgos.

Toliau pasakojami įvykiai, kol pasiekiama kulminacija (didžiausia įtampa). Svarbi ir veiksmo atomazga.

Please enter Google Username or ID to start!
Example: clip360net or 116819034451508671546
Title
Caption
File name
Size
Alignment
Link to
  Open new windows
  Rel nofollow