Išmaniųjų ekranų žala mūsų vaikams

Psichologė Neringa Bernatonienė

Medijos – mūsų gyvenimo dalis, jos naudingos ir įdomios, tačiau daugeliui tėvų kelia rūpestį vaikų naudojimaisis išmaniaisiais ekranais. Socialiniai tinklai, žaidimai virtualiame pasaulyje vaikams ir jaunuoliams dažnai ne mažiau svarbūs už realų gyvenimą. Tuo tarpu tėvai yra pasimetę tarp mokslininkų pateikiamų duomenų apie išmaniųjų ekranų žalą vaikams ir noro būti „šiuolaikiškais“ tėvais, atrandant nors trumpą valandėlę ramybės, kai vaikai „išnyksta“ prie išmaniųjų telefonų. Daug kalbama ir rašoma apie tai, kad išmaniųjų ekranų naudojimas mažina vaikų kūrybingumą, didina nervingumą, sukelia baimių, irzlumą ir pyktį. Vaikai tampa pasyvesni, lėtėja jų medžiagų apykaita, mažėja fizinis aktyvumas, sutrinka miego režimas, atsiranda dėmesio sunkumų, formuojasi netinkami valgymo įpročiai. Prarasdami gyvą bendravimą vaikai nelavina savo kalbinių ir bendravimo įgūdžių. Psichologas A. Sigmanas teigia, kad, bendraujant virtualiai, nesigamina svarbus hormonas oksitocinas, o tai didina įvairių ligų tikimybę. Pasak A. Sigmano, žaidžiant internetinius žaidimus vaikų smegenyse išsiskiria didelis adrenalino kiekis. Tai nėra įprasta ir kenkia smegenims, kraujotakai ir visam organizmui, nes mūsų protėvių smegenys gaudavo adrenalino medžiojant žvėris, kaunantis ir bėgant, o ne sėdint.

San Diego universiteto mokslininkų tyrimas

2017 m. „Clinical Psychological Science“ žurnale buvo publikuotas San Diego universiteto psichologės Jean Twenge ir jos kolegų atliktas tyrimas apie 14–18 metų amžiaus paauglių naudojimąsi išmaniaisiais ekranais, taip pat apie bendravimo kokybę, kiekybę bei laimės jausmą. Šis tyrimas atskleidė netikėtą ir itin skaudžią išmaniųjų ekranų žalą vaikams ir paaugliams. Į šio tyrimo rezultatus reikėtų atkreipti dėmesį vaikų bei paauglių tėvams, besirūpinantiems savo vaikų psichine sveikata, nors pati tyrimo autorė teigia, kad jos tyrimas nerodo tiesioginių priežasties ir pasekmės ryšių.

Tyrimo autoriai atskleidė, kad nuo 2010 metų paauglių, kurie jaučiasi nereikalingi ir nelaimingi, skaičius per penkerius metus JAV padaugėjo 33 proc. Paauglių savižudybių bandymai išaugo 23 proc., o nusižudžiusių paauglių nuo 13 iki 18 metų skaičius padidėjo trečdaliu. Psichologė J. Twenge bando atsakyti į klausimą, kas atsitiko, kad tiek daug paauglių per tokį trumpą laikotarpį pasijuto nelaimingi, bandė nusižudyti ar nusižudė. Mokslininkė teigia, jog didžiausią įtaką paauglių gyvenimo pokyčiams galėjo turėti staigus išmaniųjų telefonų naudojimo padidėjimas. 2010–2015 m. JAV ekonomika augo, nedarbas mažėjo, o 2012 m. pabaigoje išmaniaisiais telefonais naudojosi per 50 proc. amerikiečių. Būtent tuomet pastebėtas paauglių depresijos ir savižudybių augimas. J. Twenge tyrimas atskleidė, kad paaugliai, prie išmaniųjų ekranų praleidžiantys 5 ir daugiau valandų per dieną, turi 66 proc. didesnę tikimybę jaustis prislėgti, galvoti apie savižudybę ar net bandyti žudytis, palyginti su tais paaugliais, kurie išmaniesiems ekranams skiria tik vieną valandą per dieną. Savižudybės rizika vaikams ir paaugliams pradeda didėti po 2 valandų, praleistų online, ir šis žalingas poveikis žymiai labiau paliečia merginas nei vaikinus.

Mokslininkai tikrino prielaidą, kad depresija paskatina žmones daugiau laiko leisti internete. Tačiau kiti tyrimai patvirtino, kad žmonės, daugiau laiko skiriantys socialiniams tinklams, jaučiasi nelaimingesni, tačiau nelaimingumas neskatina daugiau laiko leisti socialiniuose tinkluose. Viename tyrime dalis jo dalyvių naudojosi feisbuku, o kita tiriamųjų grupė turėjo juo nesinaudoti. Po savaitės, apklausus abi tyrimo dalyvių grupes, nustatyta, kad tiriamieji, kurie nesinaudojo feisbuku, jautėsi mažiau prislėgti, nei tie, kurie juo naudojosi. Argumentas, kad depresija gali paskatinti žmones praleisti daugiau laiko internete, taip pat nepaaiškina, kodėl paauglių depresijų padaugėjo po 2012 m. – būtent tada smarkiai išaugo paauglių išmaniųjų telefonų naudojimas. Naudojimasis internetu tiesiogiai nepažeidžia psichinės sveikatos, tačiau neigiamą poveikį jis gali kelti netiesioginiais būdais, ypač jei laikas, praleistas naudojantis internetu, sumažina laiką, skiriamą kitoms veikloms. Tyrimas taip pat patvirtino, kad paaugliai daug mažiau laiko bendrauja su savo draugais gyvai.

Savo knygoje „iGen karta“, J. Twenge rašo, kad iGen karta (gimę 1995–2012) daugiau laiko praleidžia susirašinėdami internete, nei gyvai bendraudami. Dabartiniai paaugliai net ir į pasimatymus vaikšto daug rečiau nei ankstesnių kartų paaugliai. Gyvas žmonių bendravimas yra vienas svarbiausių žmogaus laimės šaltinių, o socialinis vienišumas didina depresijos tikimybę ir yra vienas iš savižudybių rizikos veiksnių. Tyrėjai nustatė, kad paaugliai, internete praleidžiantys daugiau laiko ir mažiau bendraudami su draugais gyvai nei vidutiniškai, gali turėti didesnę riziką susirgti depresija. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad paaugliai miega per mažai (mažiau nei 9 val.), o paaugliai, kurie praleidžia daugiau laiko, naudodamiesi savo telefonais, miega mažiau nei 7 valandas per parą. Nepakankamas miego kiekis sukelia riziką susirgti depresija. Išmaniųjų telefonų naudojimas trukdo paaugliams išsimiegoti, ir šis faktas galėtų bent iš dalies paaiškinti, kodėl depresijų ir savižudybių skaičius taip išaugo per pastaruosius penkerius metus. Genetinis polinkis, šeimos aplinka, patyčios ir trauminės patirtys gali būti svarbūs depresijos ir savižudybių rizikos veiksniai, darantys įtaką kai kurių paauglių psichinei sveikatai, nepriklausomai nuo laikmečio, kuriame jie gyvena, tačiau J. Twenge teigia, kad kai kurie pažeidžiami paaugliai, daug laiko praleidžiantys prie išmaniųjų ekranų, nepakankamai tiesiogiai bendraujantys, per mažai išsimiegantys gali turėti didesnę riziką susirgti depresija.

Kaip įveikti išmaniųjų technologijų žalą mūsų vaikams?

Remiantis LR Higienos instituto statistiniais duomenimis, mūsų šalyje mokyklinio amžiaus vaikų ir jaunuolių savižudybės yra didžiulė problema: savižudybių rodiklis 15–19 metų amžiaus grupėje 2011–2014 m. buvo pats didžiausias visoje Europos Sąjungoje ir ES vidurkį viršijo net 3 kartus.

Vilniaus universiteto mokslininkai taip pat tyrinėja šiuolaikinių technologijų poveikį vaikams. Tyrėjai teigia, kad jau dabar fiksuojamos per ilgo naudojimosi šiuolaikinėmis technologijomis pasekmės fizinei ir psichinei sveikatai. Atliekamas tyrimas rodo, kad ikimokyklinukui, prie ekrano per dieną vidutiniškai praleidžiančiam daugiau nei 1–2 val., didėja nerimastingumas, gali atsirasti emocijų ar elgesio sunkumų.

Prancūzijos pediatrų asociacija ragina tėvus laikytis psichiatro prof. S. Tisserono taisyklės 3–6–9–12. Ši taisyklė nurodo, kad vaikams iki trejų metų nerekomenduojama žiūrėti televizoriaus, vaikai iki 6 metų neturėtų žaisti planšetiniais kompiuteriais, vaikai iki 9 metų neturėtų naudotis internetu be tėvų priežiūros, vaikai nuo 12 metų gali naudotis internetu vieni, kai tėvai nustato aiškias taisykles: kur ir kiek laiko paauglys gali naršyti internete. Tai padaryti bus lengviau, jei:

– tėvai kartu su vaikais per šeimos susirinkimą sukurs išmaniųjų ekranų naudojimosi taisykles;

– tėvai su vaikais drauge sutars, kiek laiko per dieną jie galės žiūrėti televizorių, žaisti kompiuterinius žaidimus ar naršyti internete. Tėvai kaskart primins vaikams, kai šis laikas baigsis. Tam puikiai tinka laikmačiai;

– tėvai kalbėsis su vaikais apie kompiuterių naudą ir žalą ir patys saikingai naudosis informacinėmis technologijomis. Jei patys tėvai prie ekrano praleidžia valandų valandas, pamiršdami aktyvią veiklą, sportą ir tarpusavio bendravimą, vaikas mokysis būtent tokio gyvenimo būdo;

– vaikai bus įtraukiami į jiems malonias bendras šeimos veiklas;

– kompiuteris nebus laikomas vaiko kambaryje;

– tėvai nepamirš įdiegti vaiko išmaniuosiuose įrenginiuose turinio filtravimo programas;

– vaikai pasakys tėvams, jei susidurs su informacija, kuri įžeis, nuliūdins, išgąsdins ar privers jaustis nejaukiai. Netgi tos programos, kurių amžiaus cenzas leidžia vaikams jas žiūrėti, gali sujaudinti ar išgąsdinti. Baisius vaizdus, pamatytus per televiziją ar internete, vaikai dar ilgai nešiojasi savyje. Vaikai ne visada pasidalina savo jausmais su suaugusiaisiais, nes gali jausti kaltę ar gėdą, baimintis bausmės ar moralizavimo. Jei vaikas pasisako susidūręs su gąsdinančiais vaizdais, pagirkite už drąsą jums apie juos papasakoti. Nenuvertinkite vaiko patiriamų jausmų ir ramiai išklausykite.

Psichologė Neringa Bernatonienė

Smagu pranešti, kad Neringa B. nuo šio rugsėjo mėnesio papildys mūsų mokyklos pagalbos specialistų komandą, todėl kartu su Jumis kursime dar saugesnę aplinką mūsų vaikams!

Direktorius Tomas Jankūnas

Prisegti failai:

  • Psichol

    http://www.bernardinai.lt/autoriai/neringa-bernatoniene

Please enter Google Username or ID to start!
Example: clip360net or 116819034451508671546
Title
Caption
File name
Size
Alignment
Link to
  Open new windows
  Rel nofollow