Kęstutis Balčiūnas. Kai valdžia negerbia tautos didvyrių…
Jau treti metai iš eilės, birželio 23 dienos popietę Nepriklausomybės aikštę Vilniuje drebina Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo maršų garsai ir Lietuvos Baikerių Kongreso atstovų motociklų variklių griausmas. Nežiūrint įkyroko lietaus, šiemet į aikštę jų suvažiavo gana gausus būrys. Kai kurie iš jų jau dalyvavo Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos inicijuotuose 2015 bei 2016
metais istoriniuose žygiuose iš Kauno į Vilnių, vežant simbolinę 1941 m. Birželio sukilimo ugnį. Negaliu nepaminėti jau mūsų gerais draugais tapusių Kongreso klubų prezidentų Algimanto Kubilinsko, Manto Televičiaus ir, ko gero, vienintelio Lietuvoje merginų motociklininkių klubo „Vėjų laumės“ prezidentės Liudmilos
Kazlauskienės, kuri dalyvavo visuose, jau tris metus šiam minėjimui skirtuose renginiuose.
Šiemet, ruošdamas minėjimo renginio scenarijų, atsisakiau 2015 ir 2016 m. savo sumanyto ir gan sėkmingai realizuoto gražaus bei prasmingo baikerių žygio iš Kauno į Vilnių. Tai lėmė gan sudėtingas žygio maršrutas, visos darbo dienos laiką motociklininkams atimantys renginiai ir pernelyg didelis organizacinio darbo krūvis, besiimant vienam pačiam paruošti iškilmingą minėjimą iškart dviejuose miestuose. Reikia pasidžiaugti, jog mūsų ankstesniais metais sėkmingai realizuota šios idėjos iniciatyva jau ir kauniečius – pernai bei šiemet, pėsčiųjų žygiu, paskatino kiek įdomiau pažymėti Birželio arba Tautos sukilimo metines. Lai jie šią sukaktį pažymi pėstute pasivaikščiodami po savąjį Kauną, o mes, nusprendžiau, Nepriklausomybės aikštę ir Gedimino prospektą padrebinsime įspūdingu galingų motociklų keliamu griausmu! Kaip tarėme, taip ir padarėme!  15-tą valandą baikerių kolona pajuda prospektu ir sustoja ties Lukiškių aikšte. Nulipę nuo savo plieninių
žirgų, sovietinio genocido aukoms skirto paminklo papėdėje baikeriai padeda gėles bei uždega atminimo žvakeles, tuo pačiu aplanko Genocido aukų muziejų ir apsukę ratą prospektu bei kitomis Vilniaus gatvėmis, sugrįžta į Nepriklausomybės aikštę, kur sutinkami pakiliu kariškių orkestro maršu.  16 valandą, tarsi pagal su debesų dispečerine suderintą scenarijų, baigia krapnoti lietus, dangus tampa skaidrus ir vasariškai šviesus.
Man, kaip renginio vedėjui, paskelbus apie iškilmingą 1941 m. Birželio sukilimo minėjimo pradžią, aktorius Povilas Liubinas, perteikdamas anų, tolimų dienų nuotaiką bei dvasią, įtaigiai, tarsi stovėdamas ne čia, Nepriklausomybės aikštėje, o 1941 m. birželio 23 d., 9 val. 28 min. prie Kauno Radiofono mikrofonų,
perskaito tuomet visam pasauliui ištransliuotą Deklaraciją apie Nepriklausomybės atstatymą Lietuvoje. Po to, nuskamba orkestro atliekamas himnas ir ant stiebų suplevėsuoja Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos karių pakeltos vėliavos. Aikštę apgaubia rimtis ir susiklausymas. Net Gedimino prospektu pravažiuojančių automobilių vairuotojai, išgirdę himno garsus, trumpam stabteli ties keliamų vėliavų stiebais.
Kritusių 1941 m. Birželio sukilimo didvyrių atminimui pagerbti skelbiama tylos minutė. Garbės kuopos kariai ir orkestro trimitininkas atlieka tam skirtą ritualą.
2016 m. istoriniame baikerių žygyje iš Kauno į Vilnių vežusiame simbolinę sukilimo ugnį dalyvavo kunigas Egidijus Kazlauskas. Šiemet jis vėl kartu su mumis ir šventinį renginį pradeda malda bei savo pastebėjimais apie tokių dienų, kaip ši, minėjimo svarbą ir reikalingumą.
Po jo kalba profesorius Vytautas Landsbergis, istorikas akademikas Antanas Tyla, atsargos pulkininkas Arūnas Dudavičius…
Tarp kalbėtojų, savo paruošta menine dalimi gražiai įsiterpia Vilniaus Antakalnio progimnazijos merginos Agota Brogaitė, Gabija Jonušauskaitė ir Rusnė Prialgauskaitė. Vadovaujamos tos pačios mokyklos muzikos mokytojos Džeraldos Kmieliauskienės, jos skaito poeziją, kartu su mokytoja, akompanuodamos kanklėmis ir gitaromis, atlieka patriotines dainas, taip perteikdamos renginio dvasią atitinkančią jausmingą, šiltą bei patriotiškai pakilią nuotaiką. Joms talkina Vilniaus M. K. Čiurlionio menų mokyklos
auklėtinis, smuikininkas Naglis Kmieliauskas.
Prie mikrofono, 1941 m. Birželio sukilimo liudininkai Irena Eigelienė ir dailininkas tapytojas Aloyzas Stasiulevičius. Irena pasakoja prisiminimus apie savo vyrą, sukilimo dalyvį Rimantą Eigelį ir pirmosios bolševikinės okupacijos metu, moksleivių vykdytos rezistencijos prieš okupantą faktus. Aloyzas pasidalina
prisiminimais, kaip prasidėjęs karas jį užklupo Palangoje, neturtingų vaikų stovykloje ir kaip juos maitino bei saugojo to krašto sukilėliai, vėliau perdavę Raudonojo Kryžiaus organizacijos globon, kurios dėka, jie greitai pasiekė savo namus…
Šventėje dalyvauja gražus būrys jaunųjų šaulių iš Obelių, čia atvykusių kartu su savo vadove Jolanta Paukštiene bei Rokiškio krašto muziejaus Laisvės kovų istorijos skyriaus vedėju Valiumi Kazlausku. Reikia pasakyti, o ir padėkoti, kad jie atvykdami iš taip toli, sugebėjo atsivežti savo dviračius ir kartu su baikeriais važiavo šventinėje kolonoje Gedimino prospektu. Sektinas pavyzdys Vilniaus jaunųjų šaulių organizacijai! Kviečiu pasisakyti Baikerių Kongreso atstovą Rimvydą. Savo patriotine gražia ir prasminga kalba, Kongreso vardu, Rimvydas pabrėžia Lietuvos baikerių ryžtą ir nusiteikimą, prireikus, visomis išgalėmis stoti ginti mūsų valstybingumą ir nepriklausomybę, kaip tą darė Birželio sukilėliai.
Renginys toliau vyksta gražiai ir sklandžiai. Norinčių kalbėti bei išreikšti šiai progai skirtas mintis netrūksta… Todėl prie mikrofono jau kviečiu nebe po vieną, o po du kalbėtojus iš karto! Buvęs
politologas, dabar LR Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, kaip visada kalba trumpai ir užtikrintai. Jį pakeitęs kolega Žygimantas Pavilionis, buvęs Lietuvos ambasadoriumi JAV, pasakoja apie  susitikimus su Amerikos lietuvių bendruomene, apie jų domėjimąsi mūsų šalyje vykstančiomis permainomis ir pritarimą tokių švenčių, kaip ši, propagavimui visuomenės, o ypač jaunimo tarpe.
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos vardu susirinkusiems dėkoja jos valdybos Garbės pirmininkas Jonas Burokas. Jis pamini kokie uždaviniai ateityje laukia šios bei kitų Lietuvos patriotinių organizacijų.
Primena, apie būtinybę dėti pastangas, kad iki 2018 m. vasario 16 d. būtų pastatytas ir atidengtas visų istorinių epochų Lietuvos Laisvės kovų dalyviams skirtas monumentas Lukiškių aikštėje Vilniuje.
Užbaigdamas oficialiąją šventės dalį, savo kalboje reiškiu nuoširdžią padėką šios dienos šventės didvyriams – šauniesiems motociklininkams ir dviratininkams, Birželio sukilimo ugnį vežusiems ir uždegusiems kritusiųjų už laisvę atminimui. Kviečiu prisiminti ir žinoti, kad vos septynias birželio dienas
trukęs sukilimas bei jo organizatoriai turėjo vienintelį ir patį kilniausią tikslą – atstatyti Lietuvos valstybingumą bei nepriklausomybę! Ir, kad niekam nevalia spekuliuoti jo idėjomis ar niekinti sukilimo iškeltus tikslus!
Sukilimas uždegė bei ilgus metus neleido užgesti mūsų tautos laisvės troškimui, ištisą dešimtmetį trukusiose pokario partizanų kovose, 1972-ųjų Kauno pavasarį nušvietusiam gyvajam Romo Kalantos fakelui ir nuo jo įsiliepsnojusiai jaunų širdžių ugniai. Sukilimas nėra ir negali būti atsakingas už tai, ką mūsų tautai vėliau padarė rudasis ir raudonasis okupantas!
Darnia rikiuote iš aikštės išžygiuoja Lietuvos kariuomenės Garbės kuopos kariai, tarsi primindami, kad tokias šventes, kaip ši, privalo rengti ir tinkamai pažymėti valstybė, o ne keli tam tikslui pasišventę
entuziastai. Juk tai mūsų tautos žygdarbis ir jos istorija!
Kas gi toliau?!.. Toliau linksmoji dalis! Teikiamos nenuilstančio, žymaus Lietuvos dailininko Antano Rimanto Šakalio sukurtos, mūsų šauniesiems baikeriams, kitiems šventės dalyviams bei rėmėjams
skirtos padėkos ir to paties dailininko autoriniai darbai – jo apipavidalinti vienetiniai, kolekciniai pašto vokai. Na, o po to, kaip nuo seno įprasta Lietuvoje, po visų kalbų ir darbų būtina užkąsti! Tad visus pakviečiu vaišintis ką tik išvirta kareiviška koše ir renginio rėmėjų atsiųstais saldumynais. Pabūti kartu, pasikalbėti, aptarti kitus, šios vasaros renginius, šventes ir, žinoma, laukiančius darbus.
Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymas (2013- 05-14 Nr. XII-309, Žin., 2013 06 01, Nr. 57-2849) birželio 23-ąją paskelbė Birželio sukilimo diena, tačiau apmaudu ir skaudu, kad jos nemini ir nepažymi mūsų valdžios. Netgi, metai iš metų, birželio 23 dieną posėdžiaudamas Seimas neprisimena ir nesuranda galimybės skirti minutę laiko Birželio arba Tautos sukilimo aukų atminimui pagerbti. Dar daugiau, nepaisant LLKS ir Lietuvos Baikerių Kongreso treti metai LR Prezidentei ir Seimui
teikiamo reikalavimo, Laisvės Deklaracija iki šiol neįteisinta valstybės teisės aktu.
Tikėkime, kad po neilgo laiko susirinks toks Seimas ir prie valstybės vairo stos Prezidentas, turintis savo, o ne iš vienos ar iš kitos pašalės primestą nuomonę bei duotą leidimą, kurias, praeityje vykusias laisvės kovas ir istorines sukaktis Lietuvoje minėti galima, o kurių geriau nereikia…

Kai valdžia negerbia tautos didvyrių, juos prisimena ir pagerbia visuomenė…

2017-07-04 Minėjimo vaizdo įrašas.
https://www.youtube.com/watch?v=NCr9ke5K0CU

Prisegti failai: