Ugdome pažinimo kompetenciją. Mokykimės kartu!

Pažinimo kompetencijos ugdymo tikslas – išugdyti kritiškai mąstantį, pasirengusį spręsti problemas ir tyrinėti asmenį. Plėtoti pažinimo kompetenciją  – tai mokyti vaikus stebėti ir pažinti, tyrinėti ir atrasti save ir aplinkinį pasaulį, priimti apgalvotus ir pagrįstus sprendimus, domėtis socialine ir kultūrine, gamtine aplinka, jos raida, kryptingai pasirinkti ir taikyti pažinimo metodus. Ugdant pažinimo kompetenciją, siekiama, kad mokiniai:

  • ieškotų informacijos ir ją nagrinėtų;
  • sistemiškai, logiškai mąstytų, apibendrintų ir padarytų pagrįstas išvadas;
  • keltų problemas ir klausimus, teisingai pasirinktų ir taikytų įvairias problemų sprendimo strategijas, ieškotų pagrįstų atsakymų;
  • kritiškai mąstytų ir vertintų įvairius informacijos šaltinius, alternatyvius požiūrius;
  • atliktų tyrimus, keltų ir tikrintų hipotezes, nustatytų priežastis, pokyčius ir pasekmes, darytų pagrįstas išvadas;
  • derintų su kitais ir praktiškai taikytų įvairius pažinimo ir mąstymo būdus;
  • įsivertintų savo mąstymo veiksmingumą ir numatytų galimybes jį tobulinti;
  • saugiai veiktų nekenkdami sau, kitiems ir aplinkai.

Įgiję pažinimo kompetenciją, mokiniai  siekia pažinti save, domisi socialine, kultūrine, gamtine aplinka, jos raida. Kryptingai pasirenka ir taiko pažinimo metodus, saugiai tyrinėja, nuosekliai, logiškai, kritiškai mąsto, analizuoja ir sprendžia problemas, daro pagrįstas išvadas. Geba aprašyti pasaulį kalba, vaizdais, simboliais, matematinėmis ir kitomis priemonėmis.

Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas
•    Domisi gamtine, socialine ir kultūrine aplinka kaip neišsenkančiu pažinimo šaltiniu.

•    Stebi, tyrinėja aplinkinį pasaulį, patiria pažinimo džiaugsmą ir dalijasi atradimais su kitais.

•    Suvokia, kad informaciją galima vertinti kritiškai.

•    Tyrinėdamas aplinką stengiasi būti atsakingas, veikti planingai, tikslingai, konstruktyviai.

•   Stengiasi nepakenkti kitiems žmonėms ir sau, saugoti ir puoselėti gyvąją ir negyvąją gamtą, kultūros vertybes.

•    Stebi reiškinius, suvokia ir supranta naujus faktus, idėjas, gretina, lygina, analizuoja turimą informaciją.

•    Renka duomenis, remdamasis patirtimi, intuicija, įgytomis žiniomis, kelia hipotezes, numato pažinimo būdus.

•    Įgyvendina pasirinktą pažinimo planą: atlieka paprastą bandymą, tyrimą, standartines procedūras (ma­tavimus, skaičiavimus ir kt.).

•   Tikrina hipotezes, sprendimus, daro išvadas, apibendrina, įvertina pažinimo procesą ir gautus rezultatus: ką pavyko atrasti, o kas dar liko neaišku.

•    Žino, kur rasti reikiamą informaciją ir pasisemti išminties.

•    Supranta, kad informaciją reikia patikrinti, kritiškai įvertinti ir tik tada panaudoti.

•    Išmano, kaip organizuoti ir atlikti stebėjimą, tyrimą ir numatyti galimus rezultatus.

 

Bendrai apie kompetencijas

Didaktiniai principai, kuriais turėtų būti grindžiamas į kompetencijas orientuotas ugdymas:

Humaniškumo principas – pastebimas ir gerbiamas kiekvienas vaikas, tikima geraisiais jo pradais, palaikomi vaikų sumanymai, džiaugiamasi jų laimėjimais; mokytojo ir vaikų santykiai grindžiami tarpusavio pasitikėjimu, atsakomybe, pagarba kito nuomonei, interesams ir t. t.

Patrauklumo principas – pasirenkami mokinių mokymosi motyvaciją skatinantys darbo metodai bei ugdymo turinys: siekiama, kad vaikai patirtų pažinimo, kūrybos džiaugsmą, sėkmę.

Integracijos ir kontekstualumo principas – siekiama ugdymo visybiškumo, ugdymo tikslų, uždavinių, turinio, metodų dermės; taikomi įvairūs integracijos būdai (teminė, probleminė, metodų, ugdymo turinio integracija); ieškoma ugdymo turinio sąsajų su socialiniu-kultūriniu gyvenimo kontekstu, atsižvelgiama į aplinkos (regiono, miesto, mokyklos) ypatumus ir t. t.

Diferencijavimo principas – ugdymo procesas grindžiamas individualių vaiko fizinių, psichinių galių, socialinių ypatybių pažinimu; ugdymo procesas organizuojamas atsižvelgiant į vaikų grupės ar į konkretaus vaiko ugdymosi poreikius; keliami individualūs ugdymo tikslai, parenkama atitinkamo sudėtingumo mokomoji medžiaga bei užduotys; sudaromos sąlygos specialiųjų poreikių vaikų (išskirtinių gebėjimų, mokymosi sunkumų, fizinę ar psichinę negalią turinčių ir kt.) ugdymuisi; mokinių pasiekimų ir daromos pažangos vertinimas grindžiamas idiografiniu (individualios pažangos) principu.

Aktyvumo principas – mokomasi praktiškai veikiant; mokiniai skatinami savarankiškai veikti, ieškoti, reikšti savo mintis, išgyvenimus, nuotaikas; sudaroma galimybė rinktis (veiklą, veikimo priemones), savarankiškai apsispręsti; pasirinkimo laisvė derinama su atsakomybe už savo veiksmus ir poelgius; kaip veiklos, valios variklis žadinami ir stiprinami teigiami vaiko išgyvenimai.

Interpretavimo principas – pirmenybė teikiama kūrybinei, o ne atgaminamajai, reprodukuojančiai veiklai; vaikai įtraukiami į aktyvią, skatinančią interpretuoti veiklą; mokoma į pasaulį žvelgti „savo akimis“; palaikoma savianalizė ir savęs vertinimas.

Pažinimo kompetencijos ugdymui naudingas mokymas tirti.

Mokymo tirti modelis nėra skiriamas gausiai mokomajai medžiagai aprėpti arba dideliems informacijos kiekiams perteikti. Modelis siekai trejopo mokomojo poveikio:

  • padėti mokiniams suformuluoti ir plėtoti intelektinius įgūdžius, užduoti reikšmingus klausimus ir ieškoti atsakymų;
  • padėti mokiniams įsigyti su įvairiomis mokymosi sritimis susijusius tiriamojo proceso įgūdžius;
  • padėti mokiniams tapti savarankiškiems, autonomiškiems, pasitikintiems savimi ir gebantiems mokytis.

Mokytojo veiksmų tvarka mokant tirti:

Schema. Ankstesniųjų žinių pritaikymas, idėjų susiejimas su patirtimi, naujų ir senų dalykų susiejimas.

  • Informacijos susiejimas su savimi.
  • Naudojimasis turimomis, įgytomis žiniomis.
  • Prielaidų ieškojimas.
  • Analogų, metaforų ir palyginimų radimas.
  • Kritika ir įvertinimas.

Koncentravimas. Skaidymas, analizavimas, kodo radimas, atvaizdavimas, sprendimas, kas svarbu ir į ką reikia sutelkti pagrindinį dėmesį.

  • Pagrindinių aspektų, požymių, ypatybių, bruožų radimas.
  • Įvykių, reiškinių, kūrinių, daiktų stebėjimas.
  • Lyginimas ir supriešinimas.
  • Rinkimas, fiksavimas ir atvaizdavimas.

Modelis. Derinimas, sujungimas, sintezė, modelių matymas, sąvokų formavimas, visumos suvokimas.

  • Informacijos paieška ir atranka.
  • Klasifikavimas ir skirstymas kategorijomis.
  • Išvados.
  • Prognozavimas ir informacijos rinkimas.

Plėtimas. Rėmimasis ir naudojimasis tuo, kas žinoma, siekiant suprasti ir spręsti daug sudėtingesnes problemas bei situacijas.

  • Sprendimų priėmimas.
  • Problemų sprendimas.
  • Tyrimas ir informacijos rinkimas.

Projekcija. Atitolimas nuo to, kas žinoma, siekiant iš naujo ir kitaip suprasti formas.

  • Įsivaizdavimas.
  • Išreiškimas.
  • Kūryba.
  • Išradimas.

Metapažinimas. Mąstymas apie savo mąstymą; kontrolės procesų taikymas.

  • Planavimas arba būdų numatymas.
  • Stebėjimas arba kontrolė.
  • Klausinėjimas.
  • Apmąstymas.
  • Kritiškas įvertinimas.

Kiti šaltiniai mokymuisi:

Kompetencijų ugdymas

Kompetencijos pažangos vertinimas

http://www.ugdome.lt/kompetencijos5-8/

Prisegti failai: