Programa ,,Tyrinėjimo menas: partnerystės kuriančioms mokykloms“ (toliau – Programa) yra bendras asociacijos ,,Kūrybinės Jungtys“ ir Britų tarybos projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Ugdymo plėtotės centru. Programą finansuoja Britų taryba.

Ji sukuria sąlygas mokykloms ir kūrėjams – menininkams, kultūros ir kūrybinio sektoriaus veikėjams bei mokslininkams – bendradarbiauti ir yra pagrįsta programos ,,Kūrybinės partnerystės“ patirtimi ir principais. Programos ,,Kūrybinės partnerystės“ komanda ketverius metus dirbo su 138 Lietuvos mokyklomis ir 6 socializacijos centrais, įgyvendino 247 unikalius „Kūrybinių partnerysčių“ projektus. Komanda dirbo su 1000 mokytojų ir 10 tūkst. vaikų, per tęstines mokymų ir mentorystės programas darbui paruošė per 200 kuriančių praktikų. Programos metu ši komanda įgijo specifinį gebėjimą kurti ir palaikyti produktyvią partnerystę tarp skirtingų sektorių atstovų.

Programa ,,Kūrybinės partnerystės“ buvo sukurta ir tapo viena ryškiausių kūrybingumo ugdymo programų Jungtinėje Karalystėje, šiuo metu taikoma įvairiose pasaulio šalyse. Lietuva iki šiol yra vienintelė šalis, kurioje ši programa buvo pritaikyta ir įgyvendinama nacionaliniu mastu.

Toliau šį kūrybinių partnerysčių modelį Lietuvoje plėtoja ir įgyvendina asociacija „Kūrybinės jungtys“.

Koks Programos tikslas?

Mokyklų ir kūrėjų bendradarbiavimo tikslas – ieškoti būdų, kaip atskleisti ir ugdyti mokinių XXI–o amžiaus kompetencijas bendrojo ugdymo procese, kaip mokinius įkvėpti ir padėti jiems mokytis. Programa siekiama tiesiogiai tyrinėti ir ieškoti teigiamo pokyčio šioje bendrųjų gebėjimų teritorijoje:

  • Didinama tarpasmeninio ryšio kokybė ir įvairovė (gebėjimas veikti drauge, įtraukiant skirtingus žmones, priimant įvairovę, kuriant autentišką, lygų santykį, stereotipų ir etikečių kultūros atsisakymas).
  • Ugdomas tyrinėjantis mąstymas (gebėjimai stebėtis, klausti, reflektuoti, tyrinėti, abejoti įsitvirtinusiomis prielaidomis ir normomis).
  • Plečiamas galimybių laukas (dalyvių ir bendruomenės vidinių bei išorinių galimybių pamatymas, suvokimas ir išbandymas. Ką išties sugebu? Kokios pasirinkimo galimybės man yra prieinamos?).

Programa siekiama apjungti pokyčius skirtingose mokymo srityse:

  • Vienoje mokyklos klasėje (tikslinė moksleivių grupė 20–30 mokinių), įgyvendinant nedidelės apimties kūrybiško tyrinėjimo ir mokymosi projektą.
  • Mokytojų bendruomenėje. Mokytojai ir kiti darbuotojai dirbantys edukacijoje buriami į ,,Mokytojų klubą“. Tai iš kūrybiško mokymosi praktikos susiformavęs ugdymo specialistų profesinio tobulėjimo modelis, leidžiantis mokyklos bendruomenės nariams kartu įvardinti, tyrinėti ir kūrybiškai spręsti aktualius ugdymo iššūkius.

Kas vyksta mokykloje Programos metu?

Bendradarbiaujant mokytojams, kuriantiems praktikams ir mokiniams, kiekvienoje mokykloje bus rengiami unikalūs kūrybiško mokymosi projektai, tyrinėjantys jos bendruomenei aktualias temas.

Kas yra kuriantys praktikai?

Kuriantys praktikai – tai kūrybinio sektoriaus (architektūros, dizaino, kino ir videomeno, literatūros, leidybos, mokslo, vaizduojamojo meno, taikomojo meno, muzikos, scenos menų ir kt.) profesionalai, specialiai paruošti darbui su mokyklomis, įgyvendinant kūrybiško mokymosi veiklas ir turintys partnerysčių su mokyklomis patirties.

Kaip vyksta pati Programa?

Mokyklos, dalyvaujančios Programoje, turės unikalią galimybę jos metu dirbti kartu su kuriančiais praktikais. Į kiekvieną mokyklą, atsižvelgiant į mokyklos išsikeltą tyrinėjimo sritį, projekto komanda pakvies du kuriančius praktikus. Vienas praktikas labiau orientuosis į darbą su mokyklos pasirinkta moksleivių klase (20–30 mokinių grupė ir 2–3 mokytojai), kitas praktikas gilinsis į darbą su mokytojų bendruomene ,,Mokytojų klube“ (6–12 mokytojų). Kiekvienas praktikas dirbs po 13 sesijų (viena sesija lygi 3–4 val.), kurių metu, kartu su mokyklos bendruomene įgyvendins į pokyčius vedantį kūrybiško tyrinėjimo ir mokymosi projektą. Kokius ugdymo dalykus apims Programa ir kurie mokytojai tiesiogiai įsitrauks, priklausys nuo konkrečios mokyklos projekto idėjos.

Programa vyks taip:

Pirmas etapas – Planavimas. 2016 m. gruodžio – 2017 m. sausio mėn.

  • Mokyklai bus priskirti du kuriantys praktikai, padėsiantys sukonkretinti tyrinėjimo sritį, tikslus bei suplanuoti mokyklos kūrybiško mokymosi projektą.
  • Projekto veiklos planą mokykla pateiks tvirtinti projekto komandai.
  • Kuriantys praktikai padės mokyklai užfiksuoti pradinę situaciją ir suplanuoti pokyčių stebėjimo būdus.

Antras etapas – Įgyvendinimas. 2017 m. sausio – kovo mėn.

  • Mokykloje kartu su kuriančiais praktikais įgyvendinamas kūrybiško mokymosi projektas.
  • Su kuriančiais praktikais dirbantys mokytojai kartu planuoja veiklas, vyksta refleksija.

Trečias etapas – Vertinimas. 2017 m. kovo mėn.

  • Kai mokyklos kūrybiško tyrinėjimo ir mokymosi projektas bus pabaigtas, kuriantys praktikai kartu su dalyvavusiais mokiniais ir mokytojais įvertins patirtį bei įvykusius pokyčius.
  • Projekto rezultatai bus aprašyti projekto vertinimo formoje, kuri bus pateikta projekto komandai.
  • Mokykla toliau planuos, kaip Programos vykdymo metu įgytą patirtį panaudoti bendrojo ugdymo procese mokykloje.

Kokia dalyvavimo Programoje nauda mokyklai?

Ši Programa siūlo mokykloms unikalią kūrėjų patirtį, ugdymo atnaujinimo idėjas bei praktinę pagalbą jas įgyvendinant, padeda keisti mokymąsi ir sudaryti sąlygas ugdyti tyrinėjantį mąstymą, tarpasmeninio ryšio plėtojimą, kūrybiškumą, karjeros įgūdžius. Taip pat sudaro sąlygas išbandyti metodus, priemones, organizavimą ir plėsti mokytojų požiūrį į savo pačių kūrybiškumą bei kūrybiško darbo galimybes. Iš praktikos matoma, kad bendradarbiavimas su išoriniais partneriais – kūrėjais – gali paskatinti šiuos pokyčius Jūsų mokykloje:

  • paskatinti mokinius įsitraukti į ugdymo procesą, atkreipiant dėmesį į žinių pritaikomumą gyvenime, padėti plėtoti mokinių bendrąsias ir dalykines kompetencijas;
  • vaikams geriau suvokti ir pasinaudoti savo galimybėmis ir aplinkybėmis, atsiveriančiomis jiems pasaulyje. Neapsiriboti tuo kas yra;
  • suteikti naują perspektyvą, paskatinti atnaujinti bei permąstyti bendrojo ugdymo praktiką;
  • papildyti mokytojų profesinę praktiką XXI–o amžiaus gebėjimus ugdančiais principais ir metodais;
  • sustiprinti gerą mokyklos vardą ir autoritetą vietos bendruomenėje.

Programa nesiekiama materialiai apčiuopiamo rezultato, o siekiama ilgalaikį poveikį galinčių turėti tikslų – gebėjimų, įgūdžių ugdymo ir naujos ugdymo praktikos mokykloje formavimo.

Mokytojų profesinis tobulėjimas

Programos vykdymo metu didelis dėmesys skiriamas ir mokytojų profesiniam tobulėjimui. Siekiant į jų darbo aplinką ir metodus atnešti kūrybiško tyrinėjimo gūsį. ,,Mokytojų klubo“ koncepcija suteikianti erdvės mokytojams pasitikėti savo jėgomis, ieškoti ir eksperimentuoti, taikyti kūrybiškus tyrinėjimo metodus per pamokas. Profesionalus kūrėjas–praktikas vedantis ,,Mokytojų klubo“ sesijas, pasitelkdamas savo profesinius įgūdžius ir kūrybinio sektoriaus išmanymą, padės mokyklos bendruomenei įvardyti poreikius kūrybiško tyrinėjimo ir mokymosi srityje, suteiks erdvės esamų iššūkių išgryninimui, kūrybinių priemonių parinkimui ir bandymui juos taikyti.

Profesinio tobulėjimo galimybės Programos dalyviams – tai patirtimi pagrįstas mokymasis, įgyvendinant kūrybiško tyrinėjimo ir mokymosi projektą mokykloje ir bendradarbiaujant su kūrėjais. Grupinių įsivertinimų metu Programos vykdymo pradžioje ir pabaigoje bus keliami mokymosi tikslai ir fiksuojami pokyčiai.

Ši Programa remiasi tikėjimu, kad mokymas iš esmės yra kūrybinė profesija. Sujungdama kuriančių praktikų bei mokytojų įgūdžius ši Programa padeda išlaisvinti kiekvieno Programos dalyvio kūrybiškumą: bendradarbiaujant atrandami nauji ir patrauklūs požiūriai į mokymą ir mokymąsi.

Mokyklos įsipareigojimai

Dalyvaudama atrankoje ir atsiųsdama užpildytą paraiškos formą, Jūsų mokykla prisiima šiuos įsipareigojimus:

  • Sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti kūrybiško tyrinėjimo ir mokymosi projektą mokykloje.

Skirti:

  • bendrojo ugdymo laiką (primename, kad kiekvienas kuriantis praktikas nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. išdirbs po 13 sesijų (bendrai 26 sesijos, viena sesija lygi 3–4 val.).
  • patalpas kūrybiško mokymosi projektui įgyvendinti.
  • Užtikrinti sklandų bendradarbiavimą su kuriančiais praktikais.
  • Paskirti už mokyklos kūrybiško mokymosi projektą atsakingą kuruojantį mokytoją.
  • Sudaryti galimybes mokytojams ir mokyklos administracijos atstovams dalyvauti vienos dienos Programos renginiuose Vilniuje: įvadiniame renginyje (2016 m. lapkričio 28 d.), planavimo susitikime (2017 m. sausio 6 d. arba sausio 9 d.) ir tinklo susitikime (2017 m. balandžio 6 d.).
    • Stebėti, fiksuoti ir vertinti kūrybiško mokymosi projekto inicijuojamus pokyčius mokykloje.
    • Užtikrinti Programos patirties tęstinumą mokykloje.
    • Dalintis patirtimi su kitomis mokyklomis.
    • Dalyvavimas Programoje mokykloms nemokamas, tačiau jos turi skirti projekto įgyvendinimui reikalingą darbuotojų laiką ir apmokėti kelionių į renginius Vilniuje (jei aktualu) išlaidas.

Vilniaus Antakalnio progimnazija dalyvaudama šiame projekte, mes siekiame šių pokyčių:

  • paskatinti mokinius įsitraukti į ugdymo procesą, kuris nesibaigia pasibaigus pamokoms, ir paskatinti pačius  kurti ugdymo(si) aplinką (neapsiriboti tuo, kas yra, o geriau suvokti ir pasinaudoti jiems atsiveriančiomis galimybėmis ir aplinkybėmis), kur jiems būti saugu, gera, malonu, būtų mažiau traumų, mažėtų patyčių bei didėtų tolerancija/pakantumas skirtingiems žmonėms;
  • suteikti naują perspektyvą, paskatinti atnaujinti bei permąstyti bendrojo ugdymo praktiką, kad didėtų šiuolaikinių pamokų skaičius, kurių metu plėtotume ne tik dalykines, bet ir bendrąsias mokinių kompetencijas. Papildyti mokytojų profesinę praktiką XXI amžiaus gebėjimus ugdančiais principais ir metodais;
  • sustiprinti gerą mokyklos vardą ir autoritetą vietos bendruomenėje, kur savivaldos institucijos būtų ne tik formalios, bet ir veiklios, susikalbančios bei vienas kitą papildančios.

Pasibaigus projektui, turėtume aktyvesnį ir veiklesnį Mokinių senatą, neformalius klasių seniūnus; mažėtų patyčių; keistųsi ugdymo(si) aplinka, kurios kaitą nuolat inicijuotų ne tik mokytojai, bet ir mokiniai; mokyklos bendruomenė taptų aktyvesnė, daugėtų bendrų renginių bei veiklų; mokytojai dažniau bandytų dirbti pagal šiuolaikinę mokymosi paradigmą ir ugdytų bendrąsias ugdymo kompetencijas; mokyklos savivaldos diskutuotų ir sutartų, kaip tapti gera mokykla – siektų Geros mokyklos vardo.

Dėkojame visiems, rengusiems projekto paraišką.  Lauksime rezultatų!

Direktorius Tomas Jankūnas

Prisegti failai: