Bendrai apie kompetencijas

Kaip suprantama mokėjimo mokytis kompetencija?

Viena iš svarbiausių kompetencijų yra mokėjimas mokytis. Ji būtina siekiant:

  • organizuoti ir tvarkyti savo mokymąsi individualiai ar grupėje;
  • ieškoti informacijos, apdoroti, vertinti naujas žinias;
  • įgytas kompetencijas taikyti įvairiuose kontekstuose, t. y. sprendžiant problemas ir mokantis namuose, mokykloje ar kitur.

Mokėjimo mokytis kompetencija suprantama kaip:

  • poreikis mokytis ir atkaklus užsibrėžto tikslo siekimas, atsakomybė už savo mokymąsi;
  • gebėjimai planuoti ir apmąstyti mokymosi procesą ir rezultatus, išsikelti pamatuotus tolesnius uždavinius, pasirinkti mokymosi būdus; savo stiprybių ir trūkumų žinojimas, domėjimasis mokymosi pasirinkimo galimybėmis (Bendrosios programos, 2008).
    .

1 pav. Mokėjimo mokytis kompetencijos sudedamosios dalys

Ko reikia išmokti, kad mokymasis visą gyvenimą būtų sėkmingas?

Kad galėtų savarankiškai mokytis visą gyvenimą, mokiniai turi išmokti mokytis. Jie turėtų gebėti apmąstyti savo mokymąsi, pažinti save kaip besimokančius, suvokti individualius poreikius, išsikelti mokymosi tikslus ir veiklą planuoti taip, kad šiuos tikslus pasiektų. Mokiniai turėtų išmanyti įvairias mokymosi strategijas, padedančias siekti mokymosi tikslų (pvz., kaip išlaikyti dėmesį klausantis teksto, kaip kontroliuoti savo suvokimą skaitant, kaip rasti reikalingos informacijos žodynuose, enciklopedijose, vadovėliuose, žinynuose, elektroniniuose informacijos šaltiniuose, kaip įvairiais būdais kompensuoti tam tikrų gebėjimų trūkumą). Mokiniai turėtų suvokti, kad jie mokosi nuolat siedami jau turimas žinias su naujomis, suprasti žinių ir gebėjimų vertę, numatyti praktines jų taikymo galimybes.

Kaip mokiniams padėti išmokti mokytis?

Kad mokiniai sėkmingai ugdytųsi mokėjimo mokytis kompetenciją, jie turi turėti galimybių:

  • kalbėtis su mokytoju ir draugais apie mokymosi uždavinių aktualumą, prasmingumą, galimybę įgytą patirtį pritaikyti kituose kontekstuose;
  • mokytis kelti individualius mokymosi uždavinius ir juos aptarti su kitais;
  • aptarti su kitais savo veiklos planus;
  • pradėdami mokytis naujų dalykų drauge su kitais išsiaiškinti jau turimą patirtį;
  • aptarti klaidingus įsitikinimus ir juos koreguoti;
  • kalbėtis su kitais apie naujai įgyjamą patirtį, žinias, kad galėtų kontroliuoti savo supratimą;
  • taikyti įvairias mokymosi strategijas ir metodus, kad išsiaiškintų jų tinkamumą;
  • įvairiais būdais apmąstyti ir vertinti savo ir kitų mokymosi veiklą bei rezultatus;
  • patirti sėkmę.

Iš ko pamatysime, kad mokiniai moka mokytis?

Kad mokiniai jau yra išsiugdę mokėjimo mokytis kompetenciją, matysime iš to, kad jie:

  • mokosi noriai, pasitiki savo jėgomis;
  • išsikelia realius mokymosi tikslus ir uždavinius;
  • pasirenka tinkamas mokymosi strategijas ir priemones;
  • tikslingai planuoja mokymosi laiką;
  • objektyviai vertina mokymosi pažangą;
  • numato tolesnius mokymosi žingsnius.

Mokėjimo mokytis diagnostinio įrankio klausimynai

Diagnostinį įsivertinimo įrankį sudaro aštuoni klausimynai: po keturis 5–6 klasių ir 7–8 klasių mokiniams. Vertinamos šios keturios mokėjimo mokytis kompetencijos sritys:

  • teigiamas požiūris į mokymąsi ir nusiteikimas mokytis – „Kodėl mokausi?“;
  • mokymosi tikslo ir jo link vedančių veiklų numatymas – „Ko mokausi?“;
  • organizuota ir kryptinga mokymosi veikla – „Kaip mokausi?“;
  • mokymosi veiklų ir rezultatų apmąstymas bei įsivertinimas – „Kaip sekasi?“

Kiekvienas klausimynas sudarytas iš 20 uždarojo tipo klausimų. Įsivertinimo pabaigoje pateikiami mokėjimo mokytis kompetencijos srities keturių pažangos lygių aprašymai ir atsakymų, priskirtų kiekvienam lygiui, skaičius, visi pasirinkti atsakymai ir jų įvertinimas taškais. Siekiama, kad atsakydamas į klausimus mokinys apmąstytų ir suprastų, kokius mokymosi įpročius ir gebėjimus įsivertinamoje kompetencijos srityje jam reikėtų patobulinti. 


5–6 klasės


7–8 klasės

http://mokomes5-8.ugdome.lt/klausimynai


Mokymosi stiliaus nustatymo įrankis

Mokymosi stiliaus nustatymo įrankio paskirtis – padėti mokiniams išsiaiškinti savo mokymosi stilių ir suprasti, kokie mokymosi būdai jiems tinkamiausi, sužinoti, kad yra įvairių kitų mokymosi būdų, ir paskatinti juos išbandyti. Mokymosi stiliaus nustatymo įrankį sudaro trys dviejų tipų mokymosi objektai (toliau – MO): tekstas su užduotimis, skirtas 5–6 klasių mokiniams, tekstas su užduotimis 7–8 klasių mokiniams ir klausimynas mokymosi stiliui nusistatyti 5–8 klasių mokiniams.


Tekstai ir užduotys

5–6 klasės

Skaitydami tekstą ir atlikdami užduotis mokiniai sužinos, kaip jaučiasi, mąsto, kalba ir elgiasi skirtingo mokymosi stiliaus mokiniai konkrečioje situacijoje, išsiaiškins, pagal kokius požymius išskiriami regimasis (vizualinis), girdimasis (audialinis) ir veikimo (kinestetinis) mokymosi stiliai.


7–8 klasės

Skaitydami tekstą apie keturių mokinių mokymosi patirtis ir atlikdami užduotis mokiniai sužinos apie įvairius skirtingiems mokymosi stiliams tinkamus mokymosi būdus. Siekiama, kad mokiniai suprastų, kaip pasirinkti sau priimtinus ir konkrečiai mokymosi situacijai bei užduočiai tinkamiausius mokymosi būdus, kad per tą patį laiką išmoktų daugiau ir geriau.


5–8 klasės

Atsakę į klausimyno klausimus mokiniai sužinos, koks mokymosi stilius jiems būdingiausias ir kokiais būdais jie turėtų mokytis, kad pasiektų geriausių rezultatų.

http://mokomes5-8.ugdome.lt/mokymosi-stilius


Prisegti failai: