Argi tu ne lietaus debesis,
atiduodantis visą save,
kad pagirdytum mintį,
pasėtą mokinių širdyse.

Argi tu ne kasdienė šviesa,
atiduodanti visą save, kad
sušildytum mintį pradėtą
mokinių širdyse.

Argi tu ne dosnioji erdvė,
atiduodanti visą save, kad
augintumei mintį laisvūnę
mokinių širdyse.

Argi tu ne gerumo dvasia,
atiduodanti visą save, kad
išmokytum mintį pražysti
mokinių širdyse.

Argi tu ne kantrybė tauri,
atiduodanti visą save,
kad išmokytum mintį subręsti
mokinių širdyse.

Argi tu ne išminčius esi,
atiduodanti visą save,
kad išmokytum derlių nuimti
ir dalinti žmonėms…
Ačiū

Prisegti failai: