Kaukes

Rytoj 1-4 klasių mokinius su tėvelių pagalba kviečiame prikepti skanių blynų, atsinešti į mokyklą ir per 5 pamoką juos sočiai ir skaniai suvalgyti su savo klasės draugais. Kas liks pasidalinsime su kaimynais – kitų klasių mokiniais. O kad pas kaimynus nueitumėte ir žiemą išvarytumėte, reikia kaukių bei dainų! Kviečiame blynais vaišintis ir 5-8 klasių mokinius per ilgąsias pertraukas. Kas nori pašokti kviečiame per ilgąsias pertraukas į pradinukų korpusą kur  10:35 val. I aukšte, o 11:40 val. I, II ir III aukštuose šoksime užgavėnių šokius. Gera nuotaikai ir kaukės yra būtinos!

Apie Užgavėnes

Užgavėnės – viena seniausių, savičiausių ir žaismingiausių tradicinių švenčių Lietuvoje. Tai paskutinė mėsėdžio diena (nes po jų prasideda gavėnios periodas), žiemos palydų, žiemos išvarymo šventė. Pagal seną tradiciją Užgavėnės turėtų būti švenčiamos net 8 dienas (pradedant sekmadieniu). Nuo XX a. pradžios Užgavėnes Lietuvoje šventė tris dienas. Šiandien jos turėtų būti minimos dvi dienas (liaudyje dar vadinamos mažaisiais ir didžiaisiais “žydeliais”), tačiau įprasta Užgavėnes švęsti vieną dieną.

Seniausios Užgavėnių šventimo tradicijos išliko Žemaitijoje. Matyt, žemaičiai, kaip ir visais istoriniais laikais, atspariausi svetimoms įtakoms. Čia išliko trys svarbiausi Užgavėnių elementai: persirengėliai, Morės deginimas bei kaukių drožyba. Ypatinga yra Užgavėnių kaukių tradicija: kuo kaukė baisesnė, tuo labiau baido dvasias. Kiekviena kaukė turėjo prasmę, paskirtį.

Būtini Užgavėnių eitynių dalyviai – didžiulė moters iškamša, vadinama More, bei Lašininio ir Kanapinio grumtynės. Tai simbolizuoja žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu (Kanapiniu).

Dar viena svarbi Užgavėnių tradicija – pasivažinėjimai. Tą dieną ir arklius geresnius pasikinkydavo, išpuošdavo juos kaspinais, varpeliais. Buvo tikima, kad jei per Užgavėnes kuo toliau nuvažiuosi ar nueisi, tuo gražesni išaugs javai, linų pluoštas bus ilgesnis. Dažniausiai tą dieną būdavo dirbama tik iki pietų arba visai nedirbama. Kas žino, gal ateity ir Užgavėnės taps oficialia nedarbo diena, kaip ir Joninės?

Užgavėnės – paskutinė žiemos mėsėdžio diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Seni žmonės sakydavo, kad jei per Užgavėnes gerai pavalgysi, per visus metus būsi sotus, riebus ir stiprus. Tą dieną būdavo valgoma daug kartų – nuo 7-9 iki 12. Tradiciniai Užgavėnių valgiai – šiupinys, kopūstai, vėdarai, blynai, šaltiena, kiunkė (mėsos ir bulvių troškinys). Užsigeriama būdavo namie darytu miežiniu alumi, gira arba degtine. Beje, degtinę gerdavo tik vyrai. Vandenį gerti per Užgavėnes nepatariama, nes visus metus troškulys kamuos. Būtinai reikėjo pavaišinti kiekvieną į svečius atėjusįjį. O ką darom dabar – dažniausiai užsirakiname duris…

Užgavėnių ritualai buvo itin dvasingi, juose atsispindėjo ypatingas žmogaus ir gamtos ryšys, pagarba Žemei. Buvo manoma, kad žemė per Užgavėnes pati silpniausia ir žmonės glausdamiesi prie žemės taip bandydavo jai padėti, suteikti energijos, kad ji galėtų atsibusti. Ir pavasariai ateidavo laiku… Galbūt ir šiandien mums, išsiilgusiems ir niekaip nesulaukiantiems pavasario, labiausiai trūksta tik vieno – prisiglausti prie žemės, ją sušildyti, pasivolioti sniege, pavaišinti užklydusius persirengėlius “maišytais” blynais ir kava, nesupykti, jei šie pridaro “iškadų”, aplankyti artimus ir tolimus giminaičius, kaimynus, draugus, prisivalgyti iki soties šiupinio, nesukant galvos apie dietas ir sudeginti ant laužo Morę – per žiemą susikaupusias šaltas mintis ir emocijas.

Tiesa, kalbant apie šaltį, Morė gali būti šalta ir ledinė, tiesiogine šio žodžio prasme. Tokią iš sniego sukūrė alytiškė Ieva Šidlauskaitė. Jos sniego bobą ištirpdys ne laužo, bet pavasarinės saulės šiluma. Ir Ieva prisišauks pavasarį į savo kiemą.

Patarimai švenčiantiems Užgavėnes:

  • grybautojams – mesti kepurę ant žemės ir trypti: sakoma, kad tuomet tais metais tokio dydžio baravykai augs.
  • netekėjusioms merginoms – nebėgti nuo persirengėlio gervės pavidalu: jam įžnybus, sakoma, būtinai ištekėsi.
  • bitininkams – susisodinti zirziančius vaikus į kubilą ir pavežioti po gyvenvietę ar bent kiemą: taip bitės vasarą medaus gausiai prineš.
  • sodininkams – nešukuoti šią dieną galvų, mat tuomet kopūstai užmegsią dideles galvas, o kad derlius būtų geresnis, važiuoti kuo toliau į svečius arba sniege voliotis.
  • miestiečiams – važiuoti į Žemaitijos kaimą, kur galima pajusti tikrą Užgavėnių šventimo dvasią, arba į Rumšiškių liaudies buities muziejų.
  • tingintiems išeiti iš namų – išsikepti blynų ir pavaišinti kaimyną.